Glikogenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Glikogeno struktūra

Glikogenas – polisacharidas (angliavandenis), kurį gyvūnų organizmai kaip energijos atsargas didžiąją dalį kaupia raumenyse ir apie 10 % kepenyse [1].

Glikogeno struktūra panaši į amilopektino, tačiau jis yra šakotesnis. Molekulinė masė siekia keletą milijonų Da. Glikogeno molekulėje yra vienas redukuojantysis galas ir daug neredukuojančiųjų.[2]

Glikogenas dar vadinamas gyvuliniu krakmolu: kaip augalai kaupia krakmolą, taip gyvūnai glikogeną kaupia kaip energijos atsargas. Energetiniu požiūriu, lyginant su triacilgliceroliais, glikogenas yra mažiau efektyvus: jį oksidavus gaunama 4,0 kcal/g, o triacilglicerolius – 9,2 kcal/g.[3]

Kraujyje trūkstant gliukozės, organizmas jos pasigamina skaidydamas glikogeną.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ŠULČIUS, Algirdas. Organinė chemija. Vilnius: Alma littera, 2009, 187 p. ISBN 978-9955-38-341-3.
  2. Jurgis Kadziauskas. Biochemijos pagrindai. 2012 Vilnius
  3. Ira Blei & George Odian (2005-12-09), General, Organic, and Biochemistry: Connecting Chemistry to Your Life, W. H. Freeman, p. 573, ISBN 978-0-7167-4375-0, <http://books.google.com/books?id=amPsmAEACAAJ>