Kiaušintakis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Moters lytiniai organai: 1. Kiaušintakis, 2. Šlapimo pūslė, 3. Kaulas, 4. G-taškas, 5. Varputė, 6. Šlaplė, 7. Makštis, 8. Kiaušidė, 9. Gaubtinė žarna, 10. Gimda, 11. Makšties dugnas, 12. Gimdos kaklelis, 13. Tiesioji žarna, 14. Išangė

Kiaušintakis (lot. tuba uterina, dar vadinamas Falopijaus vamzdžiu, XVI a. jį aprašiusio G. Falopijaus vardu) – porinis moters vidinis lytinis latakas, kuriuo iš kiaušidės slenka kiaušialąstė. Tai vamzdelis, jungiantis kiaušidės aplinką (pilvo ertmę) su gimdos ertme. Ilgis apie 10–15 cm, skersmuo apie 5 mm. Prie gimdos jis siauresnis, link kiaušidės – platesnis.

Kiaušintakiais keliauja spermatozoidai, siekiantys apvaisinti kiaušinėlį – kiaušintakio aplinka yra tinkama tiek kiaušinėliui, tiek spermatozoidams, todėl būtent kiaušintakiuose dažniausiai ir įvyksta apvaisinimas. Po ovuliacijos kiaušintakiai priima kiaušinėlį ir jį stumia į gimdą. Čia taip pat kurį laiką formuojasi ir minta gemalas.

Ankstyvoje vaikystėje kiaušintakiai yra siauri ir susiraitę, bet palaipsniui jie ima tiestis, o jų spindis platėja. Jeigu jie nepakankamai išsivystę, apvaisintos kiaušialąstės judėjimas gimdos link gali sustoti ir tada įvyksta negimdinis nėštumas. Nuo ampulės (kiaušintakio vietos, kuri yra arčiausiai kiaušidės) link gimdos kiaušinėlis juda iš esmės dėl kiaušintakio raumenų susitraukimų. Šį judėjimą taip pat skatina virpantys epitelio plaukeliai (blakstienėlės) bei išilginės raukšlelės kiaušintakyje (tarsi bėgiai).

Histologija[taisyti | redaguoti kodą]

Kiaušintakių sandara

Kiaušintakio sienelė sudaryta iš gleivinės, raumeninio ir serozinio dangalų. Gleivinė yra išilgai raukšlėta (raukšlių dydis ir kiekis didėja einant link kiaušintakio ampulės), iš paviršiaus padengta vienasluoksniu cilindriniu epiteliu. Čia yra sekrecinių ląstelių, kurios sudrėkina gleivinę. Be to, čia yra ir epitelinių ląstelių su plaukeliais, kurie virpa gimdos kryptimi ir kartu su raumenų judesiais stumia kiaušinėlį į gimdą. Gleivinės dangale yra kraujagyslių ir nervų. Raumeninis dangalas sudarytas iš raumenų sluoksnio. Jo peristaltiką sąlygoja hormoninė veikla. Serozinis dangalas apgaubia kiaušintakius. Jame yra kraujagyslių ir nervų.

Sutrikimai[taisyti | redaguoti kodą]

Į kiaušintakį patekus infekcijai ir vystantis uždegimui, gleivinės raukšlelės ima sulipti ir formuojasi dalinis arba visiškas kiaušintakių nepraeinamumas. Visiškas nepraeinamumas gali sukelti nevaisingumą, o dalinis – negimdinį nėštumą, o ilgainiui – irgi nevaisingumą.