Lytinės lūpos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mažosios (vidinės) lytinės lūpos – tai vertikalios odos raukšlės vulvos viduryje (išoriniai moters dauginimosi organai), esančios tarp didžiųjų (išorinių) lytinių lūpų.

Lytinės lūpos (lot. labia) – tai odos raukšlės, ribojančios iš šonų lytinį plyšį ir makšties prieangį. Jos priklauso išoriniams moters lytiniams organams. Skiriamos didžiosios ir mažosios lytinės lūpos.[1]

Didžiosios lytinės lūpos (lot. labia maiora) yra dvi susiliečiančios odos raukšlės, ribojančios iš šonų lytinį plyšį. Jas sudaro riebalų prisotintos ląstelės. Jose taip pat yra daug riebalinių liaukų, prakaito liaukų, jos lytinės brandos metu apauga plaukeliais. Prie didžiųjų lytinių lūpų yra Bartolino liaukos, kurios lytiškai susijaudinus bei sueities metu išskiria tam tikrą skystį, panašų į gleives. Vyriškas atitikmuo vaisiaus vystymosi stadijoje yra sėklidžių kapšelis.[1]

Tarp didžiųjų yra mažosios lytinės lūpos (lot. labia minora) – dvi rožinės spalvos, plonos švelnios odos klostės, apribojančios makšties prieangį. Jose riebalinio audinio nėra, tačiau yra riebalinių liaukučių, kraujagyslių ir nervinių galūnėlių, tad jos yra labai jautri erogeninė zona. Lytinio susijaudinimo metu mažosios lytinės lūpos prisipildo kraujo ir sustangrėja, šitaip susiaurindamos įėjimą į makštį. Tai padidina varpos trintį ir vyro lytinį susijaudinimą, kadangi jos glaudžiai suspaudžia varpą.[1]

Lytinis susijaudinimas ir reakcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kairėje: Lytiškai nesusijaudinusios moters vulva. Dešinėje: Kuomet moteris lytiškai susijaudinusi, didžiosios ir mažosios lytinės lūpos išbrinksta, o vulva sudrėksta.

Lytinės lūpos yra viena iš moters erogeninių zonų. Nors didžiosios lytinės lūpos yra įprastai jautrios lytiniam dirginimui, pastarųjų jautrumas kiekvienos moters atveju individualus:[2] vienais atvejais jos gali būti tokios jautrios, jog bet koks prisilietimas gali būti nemalonus, o kitais atvejais net sąmoninga stimuliacija nesukelia lytinės reakcijos. Lytinės lūpos gali būti stimuliuojamos masturbacijos arba lytinio santykiavimo su sekso partneriu metu, užsiimant fingeringu ar oraliniu seksu. Mažųjų lūpų dirginimas taip pat kartu gali stimuliuoti ir itin jautrią varputę.

Lytinio susijaudinimo metu didžiosios lytinės lūpos dėl padidėjusio kraujo tekėjimo išbrinksta[3] ir kiek susitraukia,[4] kas palengvina prieigą prie vulvos. Tuo tarpu mažosios lūpos irgi prisipildo krauju: dėl šios priežasties šios skersmuo padidėja 2–3 kartus, ji parausta.[3] Kadangi nėštumas ir gimdymas padidina lytinių organų kraujagyslingumą, moterų su vaikais lytinės lūpos krauju prisisotina greičiau.[3]

Lytinės stimuliacijos metu, maždaug 3 minučių ir 30 sekundžių laikotarpyje iki orgazmo, į didžiąsias lytines lūpas priteka vis daugiau kraujo[3] ir šios dar labiau parausta.[3][5] Moterų, kurios yra turėjusios vaikų, atveju, šiuo metu didžiosios lytinės lūpos itin išbrinksta ir tampa tamsiai raudonos. Pakartotina stimuliacija gali baigtis orgazmu: orgazminiai susitraukimai padeda pašalinti kraują, esantį išorinėse bei vidinėse lytinėse lūpose, varputėje ir kitose vulvos dalyse, kas moteriai sukelia itin malonius orgazminius pojūčius.

Po orgazmo arba praėjus lytiniam moters susijaudinimui, lytinės lūpos pamažu sugrįžta į savo pradinę būseną.[3] Mažosios lytinės lūpos susigrąžina sau įprastą spalvą per 2 minutes, o išbrinkimas dingsta per 5–10 minučių.[6] Tuo tarpu didžiosios lytinės lūpos į savo pradinę būseną sugrįžta per 1 valandą.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Jones, Richard E. (2006). Human reproductive biology. Kristin H. Lopez (3rd ed.). Amsterdam: Elsevier Academic Press. ISBN 978-0-12-088465-0. OCLC 61351645. 
  2. Ginger, Van Anh T.; Yang, Claire C. (2011). „Functional Anatomy of the Female Sex Organs“ in Cancer and Sexual Health (PDF). Humana Press. pp. 13–23.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 Carroll, Janell L. (2011). Sexuality Now: Embracing Diversity. Cengage Learning. pp. 86–88, 116–120, 253–256. ISBN 978-0-495-60274-3.
  4. Crooks, Robert; Baur, Karla (2014). Our Sexuality. Cengage Learning. pp. 50–54, 113–116, 163–171. ISBN 978-1-133-94336-5.
  5. Lamanna, Mary Ann; Riedmann, Agnes (2011). Marriages, Families, and Relationships: Making Choices in a Diverse Society. Cengage Learning. pp. A7. ISBN 9781133172826.
  6. 6,0 6,1 Jones, Richard E.; Lopez, Kristin H. (2006). Human reproductive biology. Elsevier Science. pp. 55, 133–138, 154, 198–201. ISBN 9780080508368.