Lietuvos teisės institutas

Teisės institutas - valstybės mokslo įstaiga, tirianti Lietuvos teisę ir Lietuvos teisinę sistemą. Pagrindinis veiklos tikslas - kurti mokslinius pagrindus teisinei sistemai tobulinti. Pagrindinė veiklos sritis – moksliniai tyrimai.

Veikla

Institutas atlieka taikomuosius mokslinius teisinės sistemos tyrimus;
dalyvauja rengiant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
teikia pastabas, išvadas ir pasiūlymus dėl teisės norminių aktų projektų;
atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų, jų projektų teisines bei kriminologines ekspertizes;
leidžia mokslinius darbus ir metodines priemones;
kaupia, analizuoja, sistemina ir teikia Teisingumo ministerijai bei kitoms suinteresuotoms valstybės institucijoms teisinę bei kriminologinę informaciją;
dalyvauja keliant teisininkų kvalifikaciją ir visuomenės teisiniame švietime^[1].

Istorija

Po Nepriklausomybės atkūrimo pradėta sovietiniais metais įsteigto Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto (TEI) reorganizacija.

1991 m. lapkričio 23 d. įsteigtas Teisės institutas (įsteigė LR teisingumo ministerija LRV pavedimu, atsižvelgdama į būtinumą koordinuoti teisės sistemos ir teisinių institucijų reformą, derinti ją su vykdoma Respublikoje ekonomine ir socialine pertvarka.

Nuo 1991 m. lapkričio 30 d. buvo nutraukta Valstybinės teisinės informacijos departamento prie Teisingumo ministerijos veikla (Departamento darbuotojų atleidimo, lėšų, patalpų ir kito turto perdavimo Teisės institutui klausimus sprendė likvidacinė komisija)^[2]. Institute įkurti 3 specializuoti skyriai:

Kriminologinių tyrimų skyrius
Lyginamosios teisėtyros skyrius
Teisinės informacijos skyrius.

1993 m. Teisinės informacijos skyriaus funkcijos perduotos naujai įsteigtam specializuotam LR TM centrui (tai buvo Teisinės informacijos centras prie LR TM). Vėliau Institute pradėjo veikti biblioteka, buvo net 4 specializuoti skyriai:

Privatinės teisės problemų tyrimų skyrius
Konstitucinės ir tarptautinės teisės problemų tyrimų skyrius
Kriminologinių tyrimų skyrius
Informacinis metodinis skyrius.

Greta mokslo taikomosios veiklos plėtota ir teorinė kryptis - teisės istorija (teisės šaltiniai), teisinė mintis.

Nuo 1993 m. leidžia mokslo žurnalą „Teisės problemos“.

1995 m. parengtas istorinių teisės aktų rinkinys „Lietuvos valstybės teisės aktai“ (išleistas 1996 m.)^[3].

2002 m. baigtas leisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras (ats. red. K. Jovaišas).

Dabartis

TI yra tik 2 tyrimų kryptys - viešoji teisė ir kriminologija. Orientacija į taikomuosius darbus. Lyginant su kitais Lietuvos mokslo institutais, per mažai diferencijuotos tyrimų kryptys (vos 2).

2005–2008 m. Institute atlikti 52 tyrimai įvairiais teisiniais bei kriminologiniais klausimais (iš jų 38 nacionaliniai ir 14 tarptautinių).

2008 m. TI buvo 35 (2009 m. spalio mėn. - 33^[4]) darbuotojai: 21 tyrėjas (iš jų 18 dirba visu etatu) ir 14 mokslininkų (iš jų 11 – visu etatu). 3 tyrėjai (iš jų 2 mokslininkai) yra vaiko priežiūros atostogose. 8 tyrėjai dėsto Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetuose. Dalykiniu pagrindu tyrėjai pasiskirstę į 3 tyrimų - Kriminologinių (vedėja - Svetlana Justickaja), Baudžiamosios justicijos, Teisinės sistemos - skyrius ir 1 sektorių (Vaikų ir jaunimo teisės). TI save laiko Lietuvos teisinės sistemos reformos mokslinių pagrindų rengėju bei pagrindiniu LR Seimo, LR Vyriausybės ir LR Konstitucinio Teismo ekspertu teisės mokslo ir kriminologijos klausimais^[5].

Vadovybė

Instituto direktoriai:

1991–1992 m. Juozas Galginaitis (dabartinis VU prorektorius)
1992-2002 m. Antanas Dapšys
2002-2009 m. Algimantas Čepas
Petras Ragauskas (nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2010 m.)^[6]
Nuo 2010 m. liepos 1 d. Algimantas Čepas^[7].

Administracija

Skyriai (sektoriai) ir jų vedėjai:

Teisinės sistemos tyrimo skyrius: Mindaugas Lankauskas
Kriminologinių tyrimų skyrius: dr. Svetlana Justickaja
- Vaikų ir jaunimo teisės sektorius: Laura Ūselė
Baudžiamosios justicijos tyrimų skyrius: dr. Skirmantas Bikelis
Tarptautinių ryšių skyrius: Agnė Gaisrė
Leidybos grupė: vyr. redaktorius dr. Petras Ragauskas.

Mokslininkai

Institute dirbo teisininkai (dabar - profesoriai):

Vytautas Andriulis (g. 1937 m.), MRU
Genovaitė Babachinaitė (g. 1944 m.), buvusi MRU Teisės fakulteto Kriminologijos katedros vedėja
Darijus Beinoravičius (g. 1974 m.), MRU Teisės fakulteto Teisės filosofijos ir istorijos katedros vedėjas
Alfonsas Vaišvila (g. 1942 m.), MRU, buvęs Teisės filosofijos katedros vedėjas
Justinas Žilinskas (g. 1974 m.), MRU Teisės fakulteto Lyginamosios teisės katedros vedėjas, publicistas, rašytojas fantastas, vaikų literatūros autorius, tinklaraštininkas, mokslo populiarintojas

Institute taip pat dirbo(-a) verslo teisės advokatai:

Gediminas Dominas (g. 1971 m.),
Jonas Masiokas
Dr. Saulius Aviža
Dr. Deividas Soloveičikas, LL.M. (Essex)
Dr. jur. dr. Gintautas Šulija (g. 1978 m.), LL.M. (Frankfurt), LL.M. (Cambridge)

Kiti teisininkai:

Dr. jur. Gintautas Sakalauskas, LL.M. (Greifswald), buvęs Instituto Leidybos grupės vadovas, „Teisės problemos“ vyr. redaktorius
Gintaras Goda (g. 1965 m.), VU docentas, LAT teisėjas
Algirdas Gurauskas (g. 1955 m.), Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas
Aurelijus Gutauskas, MRU docentas, MRU Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėjas
Dr. Antanas Jatkevičius (g. 1975 m.), kriminologas, LRS kanceliarijos Teisės departamento Baudžiamosios ir administracinės teisės skyriaus vedėjas
Danutė Jočienė (g. 1970 m.),EŽTT teisėja, VU docentė
Karolis Jovaišas (g. 1946 m.), LR Konstitucijos komentaro bendraautoris
Jonas Misiūnas (g. 1933 m.), Lietuvos TSR LAT pirmininkas
Andrejus Piliavcevas (g. 1975 m.), Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius
Remigijus Šimašius (g. 1974 m.), Lietuvos teisingumo ministras, teisės teoretikas, buvęs LLRI prezidentas
Vida Valeckaitė (g. 1947 m.), buvusi TI mokslinė bendradarbė, TI direktoriaus pavaduotoja, Dizaino instituto darbuotoja.
kiti.

Taip pat skaitykite

Teisės institutas (teisės pošakio dalis)

Šaltiniai

↑ Dėl teisingumo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 102 "Dėl Teisės instituto įstatų patvirtinimo" pakeitimo (LR TM ministro įsakymas)
↑ LRV nutarimas Dėl Teisės instituto steigimo
↑ Vytautas Andriulis, Aldona Bentkuvienė. Teisės instituto mokslininkų darbų bibliografija. LR teisingumo ministerija, Teisės institutas, 2002, Vilnius. 5-10 psl.
↑ TI informacija Archyvuota kopija 2010-02-18 iš Wayback Machine projekto.
↑ Lietuvos HSM institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studija. Lietuvos mokslo taryba, 2009 Archyvuota kopija 2022-01-20 iš Wayback Machine projekto. (PDF)
↑ „P. Ragauskas pradėjo vadovauti Teisės institutui“ Archyvuota kopija 2010-06-25 iš Wayback Machine projekto. lrytas.lt, 2009-01-19 11:05
↑ Čepas pradėjo eiti Teisės instituto direktoriaus pareigas (alfa.lt, 2010-07-02 15:53)

Nuorodos

Oficiali Teisės instituto tinklavietė (lietuvių, anglų k.)

[1] Dėl teisingumo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 102 "Dėl Teisės instituto įstatų patvirtinimo" pakeitimo (LR TM ministro įsakymas)

[2] LRV nutarimas Dėl Teisės instituto steigimo

[3] Vytautas Andriulis, Aldona Bentkuvienė. Teisės instituto mokslininkų darbų bibliografija. LR teisingumo ministerija, Teisės institutas, 2002, Vilnius. 5-10 psl.

[4] TI informacija Archyvuota kopija 2010-02-18 iš Wayback Machine projekto.

[5] Lietuvos HSM institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studija. Lietuvos mokslo taryba, 2009 Archyvuota kopija 2022-01-20 iš Wayback Machine projekto. (PDF)

[6] „P. Ragauskas pradėjo vadovauti Teisės institutui“ Archyvuota kopija 2010-06-25 iš Wayback Machine projekto. lrytas.lt, 2009-01-19 11:05

[7] Čepas pradėjo eiti Teisės instituto direktoriaus pareigas (alfa.lt, 2010-07-02 15:53)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]