Alfonsas Vaišvila

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Alfonsas Vaišvila (g. 1942 m. spalio 1 d. Šiluvos valsčius, Raseinių apskritis) – teisininkas, teisės filosofas ir teoretikas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, buvęs Teisės filosofijos katedros vedėjas, habilituotas daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1961 m. baigė Šiluvos vidurinę mokyklą, 1970 m. – vientisąsias teisės studijas VU TF, 1976 metais baigė aspirantūrą. 1977 m. apgynė filosofijos kandidato disertaciją (1993 m. nostrifikuota į humanitarinių mokslo daktaro laipsnį). 2001 metų birželio 28 d. Lietuvos teisės institute apgynė teisės krypties habilitaciją tema „Teisinės valstybės koncepcija Lietuvoje“[1].

1970-1973 m. VU Filosofijos fakulteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros asistentas, 1977-1983 m. Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis. 1983–1993 m. Mokytojų kvalifikacijos instituto docentas, Kultūrologijos katedros vedėjas. Nuo 1985 m. docentas. Nuo 1993 m. Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto (TF) Konstitucinės teisės katedros docentas, kartu ir Teisės instituto (nuo 1996 m.) vyresnysis mokslinis bendradarbis. Nuo 2002 metų vadovavo MRU TF Teisės filosofijos katedrai. Nuo 2001 m. profesorius.[2]

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000.
  • Teisinės valstybės koncepcija Lietuvoje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos mokslo potencialas
  2. Vytautas Andriulis, Aldona Bentkuvienė. Teisės instituto mokslininkų darbų bibliografija. LR teisingumo ministerija, Teisės institutas, 2002, Vilnius, 153 psl.