Teisės akto projektas
Teisės akto projektas - norminio (t. y. nustatančio teisės normas) arba individualaus teisės akto (teisės taikymo akto) ruošinys; projektas. Pagal teisinę galią gali būti įsakymo, sprendimo, nutarimo, įstatymo projektas ir kt.
Forma
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Teisės akte eilės tvarka turi būti:
- subjekto pavadinimas (pvz., teisėkūros proceso atveju - parlamento etc.);
- teisės akto rūšies pavadinimas;
- teisės akto pavadinimas (antraštė);
- teisės akto priėmimo data, numeris, vieta;
- teisės akto tekstas;
- teisės aktą pasirašančiojo (-ųjų) subjekto (-ų) pareigos, vardas, pavardė.
Teisės akto projekte virš teisės akto pavadinimo, dešinėje lapo pusėje turi būti nuoroda „Projektas“.
Rengimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rengimo stadijos yra šios:
- teisės akto projekto paskirties ir jo rengimo užduoties nustatymas;
- rengėjo nustatymas (parinkimas);
- teisės akto projekto teksto parengimas;
- teisės akto projekto derinimas.
Rengėjai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasiūlymus dėl teisės akto projekto rengimo turi teisę teikti įvairūs asmenys.
Teisės akto projekto paskirtį ir jo rengimo užduotį turi teisę nustatyti asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime, taip pat teisėkūros proceso subjektai pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją.
Teisės akto projekto rengėjais gali būti teisėkūros proceso subjektų paskirti ar konkurso tvarka parinkti asmenys ar jų grupė, taip pat asmuo arba asmenų iniciatyvinė grupė. Į teisės akto projekto rengimą gali būti įtraukti institucijų, kurios derins teisės akto projekto nuostatas, ir subjektų, kurie įgyvendins ir kuriems bus taikomas teisės aktas, atstovai, taip pat gali būti įtraukti ir mokslininkai.
Atlyginimo už teisės aktų rengimą ir ekspertizę komisijų ir darbo grupių, kurias sudaro Seimas, Seimo valdyba, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Ministras Pirmininkas, nariams tvarką Lietuvoje tvirtina Vyriausybė.[1]