Juozas Galginaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozas Galginaitis
Gimė: 1958 m. gegužės 4 d. (59 metai)
Jenisejaus rajonas, Krasnojarsko kraštas
Veikla: teisininkas, teisės pedagogas, teisėtyrininkas, buvęs politikas (vidaus reikalų viceministras, derybininkas su ES), diplomatas
Alma mater: 1981 m. Vilniaus universitetas

Juozas Galginaitis (g. 1958 m. gegužės 4 d. Jenisejaus rajonas, Krasnojarsko kraštas) – teisininkas, teisės pedagogas, teisėtyrininkas, buvęs politikas (vidaus reikalų viceministras, derybininkas su ES), diplomatas.

Išsilavinimas, stažuotės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1981 m. Juozas Galginaitis baigė teisės studijas VU Teisės fakultete. 1988 m. gruodžio 21 d. Sąjunginiame tarybinių įstatymų mokslo tyrimų institute (TSRS) apgynė teisės mokslų kandidato disertaciją "Įstatymų paieškos automatizuotų informacinių sistemų kūrimo teorinės teisinės problemos"[1]; Nepriklausomybės metais teisės mokslų kandidato laipsnis buvo nostrifikuotas į socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro laipsnį.

1991 m. 1 mėnesį stažavosi Žemutinės Saksonijos teisingumo ministerijoje Hanoveryje (Vokietija). 2003 m. balandžio – liepos mėnesiais stažavosi bei dėstė Kylio universitete (Kylis, Vokietija) – vasaros semestro metu skaitė paskaitas kaip Rytų Europos teisės instituto programos „Teisė Baltijos jūros valstybių erdvėje" (vok. Recht im Ostseeraum, angl. Law in the Baltic Sea Area), taip pat sertifikato programos „Rytų Europos studijos“ (vok. „Osteuropa-Studien") bei „Rytų Europos teisė“ (vok. „Osteuropäisches Recht") kviestinis docentas. 2003 m. balandžio 7 d. – 2003 m. liepos 7 d. (2 akademines valandas per savaitę) dėstė kursą „Įvadas į Lietuvos teisę“ (vok. Einführung in die Rechtsordnung Litauens) 2003 m. birželio 20-21 d. pravedė blokinį seminarą apie Lietuvos teisę (vok. Seminar zum litauischen Recht) Nėro pilyje (Schloss Noer) netoli Kylio[2]. 2005 m. 1 mėnesį stažavosi Johann Wolfgang Goethe universitete (Frankfurtas prie Maino, Vokietija).

Pedagoginė, mokslinė, politinė, diplomatinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1981-1990 m. Lietuvos teismo ekspertizės instituto laborantas, mokslinis bendradarbis, sektoriaus vedėjas, 1989-1992 m. VU Teisės fakulteto vyr. dėstytojas, 1990-1991 m. Valstybinės teisinės informacijos departamento direktoriaus pavaduotojas – mokslinio centro vadovas, 19911992 m. Teisės instituto direktorius.

1992 m. VU Tarptautinių santykių instituto mokslinis sekretorius, 1992-1993 m. Lietuvos policijos akademijos prorektorius mokslo reikalams, 19931999 m. – LR užsienio reikalų ministerijos tarnautojas, ambasados Vokietijoje patarėjas, Berlyno skyriaus vadovas[3].

1999-2001 m. LR vidaus reikalų viceministras. Buvo atsakingas už tarptautinius ryšius, buvo derybų su ES teisingumo ir vidaus reikalų srityje vadovas, tačiau pateko į skandalą dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, kas jam „kainavo“ viceministro postą[4]. Kvalifikuotu teisininku laikytas ir, žiniasklaidos vertinimais, gerų perspektyvų turėjęs Juozas Galginaitis dėl stikliuko politiko karjerą turėjo nutraukti. 2001 m. kovo mėnesį dėl „prastos sveikatos" jis nesugebėjo tinkamai vadovauti derybų su Europos Komisija delegacijai Briuselyje (Belgija): likus 15 minučių iki konsultacijų pradžios, LR derybų vadovas buvo rastas be žado viešbučio kambaryje. Tuometinis vidaus reikalų ministras Vytautas Markevičius piktinosi Lietuvos žiniasklaida, kuri, pranešusi apie Juozo Galginaičio „nuotykius“ Briuselyje, esą pakenkė Lietuvos įvaizdžiui. Galginaitis, sugrįžęs į Lietuvą, iš karto atsistatydino[5].

Juozas Galginaitis dalyvavo įvairių darbo grupių, rengusių teisės aktus, veikloje. Jis buvo LR konstitucinio teismo įstatymo pirmojo projekto rengėjas (kartu su tuometiniu LPA doc. Alvydu Pumpučiu)[6], darbo grupės asmens dokumentų blankų, jų išrašymo įrangos įsigijimo ir asmens dokumentų centro steigimo klausimams spręsti narys nuo 2000 m. rugpjūčio 11 d., darbo grupę klausimams, susijusiems su teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos kontrole, apsauga ir gynyba, nagrinėti (darbo grupės vadovas – tuometinis teisingumo viceministras Gintaras Švedas), narys nuo 1999 m. gruodžio 15 d., darbo grupės valstybės valdymo reformai rengti narys nuo 1993 m. gegužės 26 d.

2001-2004 m. VU Tarptautinio verslo mokyklos (TVM) lektorius, docentas (nuo 2002 m.), nuo 2001 m. VU TF Teisės teorijos ir istorijos katedros lektorius, docentas nuo 2002 m. rugsėjo mėn. ir Teisės fakulteto prodekanas; nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. – VU TF Teisės teorijos ir istorijos katedros vedėjas[7], VU TF Dieninio skyriaus prodekanas, nuo 2007 m. spalio 9 d. VU akademinių reikalų prorektorius (vietoje doc. dr. Birutės Marytės Pociūtės). Teisės fakultete pačių studentų vadintas „studentų prodekanu“[8].

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių interesų kryptys – Bendroji teisės teorija, teisės filosofija ir metodologija; Teisinio argumentavimo teorija; lyginamoji teisėtyra, Europos teisės istorija ir lyginamosios teisėtyros metodologija. Dėstomi dalykai – Teisės istorija, Teisės metodų teorija[9].

Visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vilniaus "Sostinės" Lions klubas, narys.

Publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslo tiriamojo darbo rezultatų publikacijos[10]:

  • Draudimo teisė /Juozas Galginaitis, Rimantas Stankevičius. – Vilnius: Teisės institutas, 2005. – 851 p;
  • Umsetzung von EG-Richtlinien in Litauen / Recht im Ostseeraum: Einführung und aktuelle Entwicklungen. Berlin: Berliner Wissenschafts-Verlag. 2006, S. 207–216. ISBN 3-8305-1127-2;
  • Verwaltungsrecht in Litauen / Recht im Ostseeraum: Einführung und aktuelle Entwicklungen. Berlin: Berliner Wissenschafts-Verlag. 2006, S. 57-68. ISBN 3-8305-1127-2;
  • Teisinė sistema ir jos pagrindinės subsistemos kaip lyginamosios teisėtyros objektas // Teisė. 2002, Nr. 44, p. 31-41;
  • Informacinė politika ir jos teisiniai aspektai / I. Dainauskienė, J. Galginaitis ir kt. – Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1994. – 104 p.

Mokslinės literatūros vertimai:

  • Robert Alexy. Teisinio argumentavimo teorija: mokymas apie racionalų diskursą, arba Teisinio pagrindimo teorija / Vertimas į lietuvių kalbą, vertėjai Austėja Galginaitytė ir Juozas Galginaitis. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005. 384 p. ISBN – 9955-557-70-2.

Citatos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Esu beveik penkiasdešimties metų vyras, šiek tiek pražilęs, su akiniais.“[11];
  • „Studentas irgi yra žmogus“;
  • „Su Teisės fakulteto studentais man pavyko susidraugauti. Dabar turiu žymiai didesnę užduotį – susidraugauti su viso Vilniaus universiteto studentais“;
  • „Su skaudančia širdimi palieku fakultete neužbaigtus darbus“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]