Teisinė sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Teisinė sistema – socialinė sistema, teisinių, teisinių-socialinių ir jiems giminingų elementų, jų tarpusavio ryšių bei sąveikos sistema, kurią sudaro bei sąlygoja teisės sistema (t. y. teisės normos ir teisės principai, papročiai, kitos teisinės nuostatos), institucinė sistema (teisėsaugos (plačiąja prasme) subjektai, pvz., tokios institucijos kaip teismai, policija, kitos teisinės struktūros (Notariatas, Advokatūra, antstolių veiklos sistema) bei teisinės organizacijos), subjektinė teisinė sistema (teisės subjektai – valstybė, piliečiai, užsieniečiai, kiti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys), teisinė tikrovė – teisės realizacija ir/arba jos nerealizavimas (deviacija, t. y. nukrypimas nuo teisės normų (pvz., teisės normų nesilaikymas – teisės pažeidimas), teisės taikymas), teisinė kultūra, teisinė sąmonė, kitos sudėtinės teisinės-socialinės (teisinės-ekonominės, teisinės-politinės ir kt.) dalys.

Sąvoka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plačiąja prasme teisinė sistema gali būti suprantama kaip:

  • Teisės šeima
  • Nacionalinės teisinės sistemos – atskirų valstybių teisinės sistemos.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teisinė sistema pagal lygmenį gali būti:

  • Tarptautinė teisinė sistema:
    • Tarptautinės viešosios teisės teisinė sistema:
      • Tarptautinė viešoji teisė
      • Tarptautinė teisinė institucinė-organizacinė sistema: tarptautinės teisinės institucijos (tarptautiniai teismai kaip, pavyzdžiui, Tarptautinis Teisingumo Teismas, EŽTT), tarptautinės teisinės organizacijos
      • tarptautinė teisinė bendruomenė, įtraukiant, pvz., autoritetingas teisininkų organizacijas kaip Tarptautinė teisininkų komisija (ICJ)
      • Tarptautinė teisinė tikrovė (tarpt. teisės realizacija ir/arba jos nerealizavimas, nesilaikymas), kultūra, sąmonė.
  • Tarptautinės privatinės teisės sistema:
    • Norminė sistema: tarptautinė komercinė teisė (išskyrus: kolizijų teisė, nes ji yra nacionalinės teisės dalis),
    • Institucinė-organizacinė sistema: tarptautinės privatinės teisės organizacijos ir institucijos (teisminės organizacijos kaip, pvz., Tarptautinis komercinis arbitražas ir kt.)
    • Tarpt. privatinės teisės realizacija, kultūra, sąmonė.

Nacionalinė teisinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nacionalinė teisinė sistema – tai konkrečios valstybės:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Карягина В. С. Правореализация в экономической сфере. Дис. … канд. юрид. наук: 12.00.01. – Казань, 2001.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Valstybės ir teisės teorija // Теория государства и права: Учебник / Под ред. М. Н. Марченко. – М.: Издательство «Зерцало», 2004. (Классический университетский учебник).
  • Teisės enciklopedinis žodynas // «Юридический энциклопедический словарь». Под ред. М. Н. Марченко, ТК «Велби», издательство «Проспект», 2006 г.