Borisas Dauguvietis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Borisas Dauguvietis
Borisas Dauguvietis.jpg
Gimė 1885 m. kovo 26 d.
Dauguviečiai, Biržų apskritis
Mirė 1949 m. birželio 13 d. (64 metai)
Vilnius
Tėvas Pranas (Francas) Dauguvietis
Motina L. van der Flas
Sutuoktinis (-ė) Olga Kuzmina-Dauguvietienė,

Petronėlė Vosyliūtė-Dauguvietienė

Vaikai Ksenija Dauguvietytė-Šniukštienė,

Anastasija Dauguvietytė-Dubrovskaja,
Dara Dauguvietytė-Hanfman,
Elena Dauguvietytė-Kudabienė,
Galina Dauguvietytė

Veikla režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas
Sritis teatras
Alma mater Peterburgo imperatoriškoji teatrinė mokykla
Žinomas (-a) už nacionalinės dramaturgijos puoselėjimas, originali spektaklių režisūra

Borisas Dauguvietis (1885 m. kovo 26 d. Dauguviečiuose, Biržų apskritis – 1949 m. liepos 13 d. Vilniuje) – Lietuvos režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslai ir studijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 19031905 m. Rygos agronomijos ir ekonomikos politechnikumas;
  • 19061909 m. Peterburgo imperatoriškoji teatrinė mokykla (kurso pedagogai – S. Jakovlevas ir V. Davydovas).

Aktorinė ir režisūrinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pedagoginė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirma žmona - Olga Kuzmina-Dauguvietienė, su kuria susilaukė penkių dukterų[1].

Antra žmona - Petronėlė Vosyliūtė-Dauguvietienė, kuriai tai buvo trečia santuoka.

Publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1928 m. knyga „Teatrališkoji Maskva“;
  • Nuo 1946 m. pjesės „Žaldokynė“, „Uždavinys“,“ Naujoji vaga“, „Naktigonė“, „Mokytoja Sukackienė“;
  • Prieškaryje B. Dauguviečio pastangomis įkurtas meno žurnalas „7 meno dienos“.

Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Iš 100 Lietuvos asmenybių, per tūkstantmetį labiausiai nusipelniusių Lietuvai, įamžintų Tado Gutausko granitinėje skulptūroje „Vienybės medis“, paminėtas ir Borisas Dauguvietis. [3]
  • Tarptautinę teatro dieną už scenoje nuveiktus darbus geriausiam metų teatro menininkui, be kitų apdovanojimų, teikiamas „Boriso Dauguviečio auskaras“. [4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Fomin A.; Makovskaja I. „Русские в истории и культуре Литвы“ („Rusai Lietuvos istorijoje ir kultūroje“). Vilnius: Vaga, 2008, psl. 389.
  2. 2,0 2,1 "Праведники народов мира - Ольга Даугуветене". ("Pasaulio tautų teisuoliai -Olga Dauguvietienė".) (Žiūrėta 2014-12-29.)
  3. GABRIŪNĖ, Julita. Žymiausi Lietuvos istorijoje biržiečiai gimtinėje vis dar laukia pelnytos pagarbos, 2009-08-10 http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F98230
  4. Teatro apdovanojimo – Boriso Dauguviečio auskaro – teikimai