Romualdas Budrys
| Romualdas Budrys | |
|---|---|
| Gimė | 1933 m. liepos 26 d. Vertimai, Baisogalos valsčius |
| Mirė | 2026 m. gegužės 25 d. (92 metai) |
| Palaidotas (-a) | Rokantiškių kapinėse[1] |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija |
| Vaikai | Eduardas, Rūta |
| Veikla | muziejininkas, dailėtyrininkas |
| Partija | 1970 m. SSKP |
| Alma mater | 1959 m. Lietuvos dailės institutas |
Romualdas Budrys (1933 m. liepos 26 d. Vertimuose, Baisogalos valsčiuje – 2026 m. gegužės 25 d.)[2] – Lietuvos muziejininkas, dailėtyrininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Broliai klarnetininkas Algirdas ir dailėtyrininkas Stasys Budriai.
Mokėsi Baisogalos vidurinėje mokykloje. 1954–1959 m. Lietuvos SSR valstybiniame dailės institute studijavo keramiką. 1958–1959 m. studijuodamas kartu dirbo ekskursijų vadovu Lietuvos SSR dailės muziejuje.[3] 1959–1960 m. stažavosi Ermitaže (Leningradas).
1959–1960 m. LSSR dailės muziejaus muziejaus restauratorius, 1960–1979 m. direktoriaus pavaduotojas mokslui, 1979–2019 m. muziejaus direktorius. 1976–1990 m. Meno vertybių įsigijimo komisijos prie LSSR Kultūros ministerijos pirmininkas. 1981–1989 m. SSRS dailės akademijos Dailės muziejų tarybos narys.
1963 m. vienas iš Gintaro muziejaus Palangoje įkūrėjų. 1969, 1986 m. šio muziejaus, 1973 m. Klaipėdos paveikslų galerijos, 1976 m. Juodkrantės miniatiūrų muziejaus, 1978 m. Verkių dvaro, 1987 m. Taikomosios dailės muziejaus, 1990 m. Radvilų rūmų, 1994 m. Vilniaus paveikslų galerijos ekspozicijų bendraautoris. Nuo 2002 m. vadovavo Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų programą kuriančiai grupei.[4]
Prisidėjo prie Vilniaus arkikatedros lobyno išsaugojimo. Organizavo vertingų meno kolekcijų pervežimą į Lietuvą. Parengė tapybos ir gintaro dirbinių parodų katalogų. Daugelio Lietuvos dailės muziejaus leidinių ir katalogų atsakingasis redaktorius.[5][6]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1983 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas
- 1986 m. Tautų draugystės ordinas
- 1995 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
- 1999 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
- 2006 m. Baisogalos garbės pilietis
- 2009 m. Palangos garbės pilietis
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos respublikinė portretų paroda, 1962 m.
- Marija Cvirkienė, 1964 m.
- Klaipėdos paveikslų galerija, 1973 m.
- Feliksas Daukantas. Gintaro dirbinių paroda, 1974 m.
- Gintaras antikiniuose ir ankstyvųjų viduramžių šaltiniuose, 1971 m.
- Gintaras, 1981 m.
- Vilniaus katedros lobynas, albumas, su kt., 2002 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pranešama, kada ir kur bus galima atsisveikinti su muziejininku Romualdu Budriu. LRT. 2026-05-26.
- ↑ Mirė ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys. Vakarų ekspresas. 2026-05-26.
- ↑ http://www.lgi.lt/baisogala/pages/news08_2.htm#budriai[neveikianti nuoroda]
- ↑ Grinevičiūtė, Rūta (2009-01-19). „Dramblio užpakalis, ne Bonos skrynia“. 15min.lt. 15min. Nuoroda tikrinta 2026-02-12.
- ↑ Romualdas Budrys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 295
- ↑ Lijana Šatavičiūtė. Romualdas Budrys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 561 psl.