Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė (g. 1942 m. balandžio 17 d. Mažeikiuose) – Lietuvos scenografė, tapytoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1965 m. baigė Vilniaus dailės instituto (dabar – Vilniaus dailės akademija) Tapybos fakulteto Scenografijos skyrių[1]. Nuo 1967 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

1965–1986 m. – Lietuvos kino studijos dailininkė-statytoja.

Žymesni darbai: scenografija ir kostiumai pirmajam lietuviškam miuziklui „Velnio nuotaka“, scenografija filmui „Kelionė į rojų“, kostiumai filmui „Herkus Mantas“, scenografija filmams „Virto ąžuolai“‚ „Mano vaikystės ruduo“ ir kt. – iš viso, kūrėja prisidėjo net prie dvylikos kino filmų.

1986–1990 m. F. Linčiūtė-Vaitiekūnienė dirbo dailininke Nacionalinėje televizijoje, tuo pačiu metu kurdama ir įvairiuose teatruose.

Reikšmingesni darbai: Akademiniame dramos teatre – „Tiltas“, „Spyruoklinis kareivėlis“, „Piteris Penas“ , Kauno dramos teatre – „Juodoji komedija“, Kauno muzikiniame teatre – „Rozmari“, „Silva“, „Aušrinė“, Klaipėdos muzikiniame teatre – „Baltasis vilkas“, taip pat „Liudvikas XIV“ ir kiti. Kartu sudėjus – net 40 spektaklių. Žymesni darbai televizijoje: spektakliai „Heda Gabler”, „Barbora Radvilaitė“, laidų ciklas „Rūmų didybės aidai“, taip pat buvo kultūrinės laidos „Vizijos ir tikrovė” scenografė ir bendraautorė.

Nuo 1990 m. F. Linčiūtė-Vaitiekūnienė pasinėrė į įvairius scenografijos projektus, tokius kaip: 1991 m. „Banchetto Musicale“ (Baroko muzikos festivalyje), 1992 m. „Dainų dainelė“, 1993 m. „Baltica“ (Tarptautiniame festivalyje), 1993–2005 m. kalėdinės sostinės eglės renginius bei kitus žymių datų minėjimus ir progas.

1997 m. pasirodė autorės tapybos ciklai „Indijos atšvaitai“, 1997 m. – „Paukštė LITUA Kvedlinburge”, 2002 m. – „Medžiai ir bokštai“. Dailininkė dalyvavo personalinėse ir grupinėse parodose Vilniuje, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Rokiškyje, Plungėje, Druskininkuose, Lenkijoje, Norvegijoje ir net Indijoje. Tapytojos kūrinius eksponuoja LTMK muziejus, Žemaičių dailės ir Mažeikių muziejai.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brolis Augustinas Linčius (g. 1934 m.). 1965 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 19651968 m. dirbo Lietuvos RTV komitete, 19681986 m. Lietuvos kino studijoje, 19861999 m. Lietuvos TV.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė scenovaizdžių ir kostiumų – 40 spektaklių Kauno dramos teatre (Janušas Korčakas. Karalius Motiejukas Pirmasis 1969 m., Piteris Šaferis. Juodoji komedija 1971 m.), Kauno muzikiniame teatre (Benjaminas Gorbulskis. Trys vakarai 1966 m., Imrė Kalmanas. Silva 1978 m.), Lietuvos akademiniame dramos teatre (Algimantas Baltakis. Tiltas 1970 m., Janas Ekholmas. Liudvikas Keturioliktasis 1981 m., Gerhartas Hauptmanas. Žiurkės 1988 m.), Lietuvos televizijoje (Žanas Kokto. Abejingas gražuolis 1976 m., Juozas Grušas. Barbora Radvilaitė 1982 m.). 12 kino filmų (Virto ąžuolai, 1976 m., rež. Gytis Lukšas, Kelionė į rojų, 1980 m., rež. Arūnas Žebriūnas ir kt.), proginių renginių (Al memoria, Šv. Jonų bažnyčia, Vilniuje, 19911996 m.), koncertų (Banchetto Musicale 1991 m., Baltica 1993 m.) dailininkė statytoja.

Kuria aliejinių pastelių ciklus: „Indijos atšvaitai“ (1997 m.), „Paukštė“, „Kvedlinburge“ (2002 m.), „Medžiai ir bokštai“ (20062007 m.). Kūrinių turi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Žemaičių dailės muziejus, Mažeikių muziejus.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
  2. Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 400 psl.