Lietuvos kario Florijono Janukevičiaus kapas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvos kario Florijono Janukevičiaus kapas
Leipalingio savanorio Janukevičiaus Florijono kapas (1).JPG

Lietuvos kario Florijono Janukevičiaus kapas
Koordinatės
54°04′52″š. pl. 23°51′19″r. ilg. / 54.081097°š. pl. 23.855414°r. ilg. / 54.081097; 23.855414Koordinatės: 54°04′52″š. pl. 23°51′19″r. ilg. / 54.081097°š. pl. 23.855414°r. ilg. / 54.081097; 23.855414
Vieta Druskininkų savivaldybė
Plotas 7 m²
Naudotas 1919 m.
Registro Nr. u. k. 33018

Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio Florijono Janukevičiaus kapas – nacionalinio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas – 33018), esantis Leipalingio kapinėse, 35 m į vakarus nuo senųjų vartų, kairėje tako pusėje.

Atminimo lenta su epitafija

Kapas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapas stačiakampio plano, pailgas šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi. Jį ženklina betoninis antkapis ir obelisko pavidalo lauko akmenų mūro paminklas su kaltiniu metaliniu ornamentuotu kryželiu.

Priekinėje paminklo pusėje paliktoje horizontalaus stačiakampio pavidalo nišoje pritvirtinta pilkos skardos memorialinė lenta su iškalta epitafija:
„ŽUVĘS UŽ LIETUVOS LAISVĘ
ALYTUJE 13 D. VASARIO 1919 M.
A. † A.
SAVANORIS KURĖJAS FLIORIJONAS JANUKEVIČIUS
I mo PĖST. D. L. K. GEDIMINO PULKO
VI KUOPOS BŪRININKAS
TAVO DRĄSA IR PASIRYŽIMAS
TEGUL BŪNA MUMS PAVYŽDŽIU“.

Teritorijos plotas – 7 m².

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Florijonas Janukevičius gimė 1896 m. birželio 7 d. Gerdašiuose (Lazdijų valsčius). Prasidėjus kovoms dėl Lietuvos nepriklausomybės, 1919 m. sausio 1 d. įstojo kariu savanoriu į 1-ąjį pėstininkų pulką ir tapo 6-osios kuopos būrininku. Žuvo 1919 m. vasario 13 d. Alytaus kautynėse kovodamas su Sovietų Rusijos raudonarmiečiais.[1]

Iš pradžių buvo palaidotas Alytuje,[2] vėliau parvežtas į tėviškėje esančias Leipalingio parapijos kapines.

1935 m. liepos 6 d. (po mirties) apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Leipalingio valsčiaus karių savanorių ir šaulių iniciatyva 1939 m. prie kapo pastatytas akmenų mūro obeliskas,[3] primenantis Nežinomo kareivio kapo paminklą Kaune.

2009 m. kapas registruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre kaip dailės, istorinį ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį turintis kultūros paveldo objektas.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. St. Butkus. Jie pirmieji paaukojo savo gyvybę ir jau prabėgo 15 metų. – Karys. – 1934 m. – Nr. 7. – P. 128
    Juškoniškis. Sukakčių metai. – Karys. – 1939 m. – Nr. 4. – P. 128
    Eugenijus Ivaškevičius. Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapų atlasas. – Vilnius, 2003. – P. 22
  2. Gediminėnų 20 metų sukakties proga. – Karys. – 1938 m. – Nr. 34. – P. 958
  3. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918-1923). – Versmės leidykla
  4. Dėl teisinės apsaugos suteikimo. – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos aktas. – 2009 m. lapkričio 10 d. – Nr. KPD-RM-1296

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]