Kultūros paveldas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kernavės kultūrinis rezervatas
Vilniaus senamiestis
Kuršių nerija. Vėjo paveikti kreivi medžiai

Kultūros paveldas – per kelias kartas perimtos etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu svarbios kultūros vertybės. Kultūros paveldas skirstomas į materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Kultūros paveldas su gamtos paveldu sudaro Pasaulio paveldą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kultūros paveldo samprata klostėsi šimtmečius. Ilgą laiką kultūros paveldu laikyti pavieniai architektūros, dailės, archeologijos ir istorijos paminklai. Nuo XX a. antrosios pusės kultūros paveldą imta traktuoti kaip kultūrinės ir gamtinės aplinkos visumą. XX a. pabaigoje įsigalėjo kultūrinio kraštovaizdžio sąvoka.

1972 m. UNESCO priimtoje Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje skelbiama, kad kiekvienos tautos paveldas yra visų tautų paveldas, kurį būtina pažinti ir saugoti. Konvenciją ratifikavo ar prie jos prisijungė 193 valstybės (Lietuva1992 m., Latvija ir Estija1995 m.). Reikšmingiausius kultūros paveldo objektus Pasaulio paveldo komitetas skelbia pasaulio paveldo paminklais. Pasaulio paveldo sąraše yra 644 kultūros bei 24 kultūros ir gamtos objektai.

Nuo XXI a. pradžios pagal Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, priimtą 2000 m. tautų nematerialusis paveldas skelbiamas žmonijos kultūros paveldu. Lietuva konvenciją ratifikavo 2004 m.

Materialusis kultūros paveldas[taisyti | redaguoti kodą]

Materialusis kultūros paveldas pagal UNESCO Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją yra:

  • Paminklai:
  • Ansambliai – izoliuotos arba susietos statinių grupės, kurių architektūra yra susijusi su kraštovaizdžiu
  • Įžymios vietovės – žmonių ir gamtos kūriniai

Nematerialusis kultūros paveldas[taisyti | redaguoti kodą]

Nematerialusis kultūros paveldas pagal UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją – tai ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, raiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kultūrinės erdvės, tam tikrų bendruomenių pripažintos kaip kultūros paveldo dalis. Jis svarbus bendruomenės ar grupės tapatybės ir tęstinumo požiūriu, rodo kultūrų įvairovę.

Nematerialusis kultūros paveldas daugiausia reiškiasi per žodinės kūrybos tradicijas ir raiškos formas (kalba, scenos menas, papročiai, apeigos ir šventiniai renginiai), taip pat per su gamta ir visata susijusias mokslo sritis bei tradicinius amatus.[1]

Lietuvos paveldas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos banko 50 litų moneta, skirta kryždirbystei (2008 m.)

Lietuvoje pasaulio kultūros paveldu pripažinta:

Žmonijos žodinio ir nematerialiojo kultūros paveldo šedevru paskelbta:

Lietuvoje kultūros paveldu rūpinasi Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centras, Valstybinė kultūros paveldo komisija, muziejai bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubai. Teisinė bazė:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Diana Varnaitė. Kultūros paveldas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 243 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]