Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sąjūdis logo.png

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) – visuomeninis judėjimas, siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo.

Ištakos

1987 m. susikūrė pirmosios nuo valdžios institucijų nepriklausomos paminklosaugos organizacijos: 1987 m. kovo mėnesį „Talka“, gegužės mėnesį-ekohumanistinė draugija „Santarvė“, vėliau pasivadinusi „Žemynos“ klubu. Vilniuje ėmė veikti ir daugelis intelektualų diskusijų klubų. Lietuvių inteligentijos siekis kurti platesnio pobūdžio organizaciją išryškėjo taip pat 1987 m. 1987 m. gegužės mėnesį Česlovo Kudabos ir kitų pastangomis buvo įkurta organizacija, pavadinta Lietuvos kultūros fondu. Jo tiesioginis uždavinys buvo kultūros paveldo puoselėjimas, tyrimai, lėšų kultūros paminklams restauruoti rinkimas. Neoficialūs organizacijos tikslai buvo daug platesni, bet šiai organizacijai nebuvo lemta tapti plačia visuomenine organizacija dėl valdžios suvaržymų. Neleista steigti fondo teritorinių skyrių provincijoje, fondo veikla buvo atidžiai sekama ir kontroliuojama. Daugumą eilinių sąjūdininkų siekusių reformų 1987 - 1988 metais padrąsino ir užvaldė Lietuvos Laisvės Lygos bei kitų disidentinių organizacijų bekompromisis Lietuvos nepriklausomybės siekis išreikštas reikalavimu naikinti 1939 m. rugpjūčio 23 d. Kremliuje pasirašyto Ribentropo Molotovo pakto slaptų protokolų pasekmes. Šis reikalavimas pirmą kartą mitinge viešai deklaruotas prie Adomo Mickevičiaus paminklo 1987 m. rugpjūčio 23 d.

Formavimasis ir politiniai siekiai

Tikrąja judėjimo pradžia paprastai laikomas Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. Iniciatyvinę grupę sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės, iš jų 17 priklausė komunistų partijai. Steigiamasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas įvyko 1988 m. spalio 22-23 d. Į LPS steigiamąjį suvažiavimą buvo išrinkti 1027 delegatai, kuriuos išrinko Sąjūdžio rėmimo grupės iš visų LTSR rajonų. Suvažiavime užsiregistravo 1021 delegatas. Pagal socialinę sudėtį vyravo tarnautojai, iš jų gausiausia mokslininkų ir menininkų grupė – 283. Net 693 delegatai buvo su aukštuoju išsilavinimu. Delegatai atstovavo maždaug 1000 rėmimo grupių, Sąjūdžio veikloje dalyvavo apie 180 tūkstančių žmonių. Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime buvo priimta Sąjūdžio programa ir įstatai, sukurti valdymo organai.Į LPS Seimo tarybą LPS Seimas išrinko daugumą Iniciatyvinės grupės narių, 11 iš 35 išrinktųjų LPS Seimo tarybos narių Iniciatyvinei grupei nepriklausė. Rinkimuose į LPS Seimo tarybą daugiausia balsų gavo Romualdas Ozolas (193 iš 212). Kaip organizacija oficialiai įregistruotas 1989 kovo 16. Sąjūdis leido neoficialų savilaidos laikraštį Sąjūdžio žinios bei legalų savaitraštį „Atgimimas“. Sąjūdžio laikraščiu pradžioje skelbėsi ir „Respublika“. Iš pradžių LPS deklaravo kultūrinio atgimimo, demokratizavimo ir ekonominio savarankiškumo siekius, bendradarbiavo su Lietuvos Komunistų partija(LKP). Nuo 1988 m. lapkričio mėnesio LPS užėmė savarankišką politinę poziciją, vis labiau diferencijavosi nuo LKP ir 1989 m. vasario 16 d. viešai deklaravo, kad judėjimo pagrindinis siekis yra nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimas. Taip jis tapo opozicija LKP, kuri dar apie pusmetį kartojo perestrojkos lozungus apie atsinaujinusią TSRS. 1989 m. kovo 26 d. rinkimuose į TSRS Liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdžio remti kandidatai iškovojo 36 vietas iš 42. 1990 metų vasario 24 d. (pakartotiniai balsavimai kovo 4-10 d.) rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą Sajūdžio remiami kandidatai gavo 101 mandatą iš 141. Būtent Sąjūdžio deputatų balsai nulėmė 1990 m. kovo 11 d. valstybės atkūrimo akto priėmimą.

Organizacinė struktūra

LPS steigiamajame suvažiavime buvo sukurti centriniai LPS koordinaciniai organai: LPS Seimas (220 narių) ir LPS Seimo taryba (35 nariai). Atsiribojimas nuo LKP vertė stiprinti LPS organizacinę struktūrą. Iki tol tiek Iniciatyvinė grupė, tiek LPS Seimo taryba buvo kolegialus organas, kur visi nariai turėjo vienodas teises. 1989 m. lapkričio 25 d. LPS Seimo tarybos posėdyje buvo išrinktas LPS Seimo tarybos pirmininkas, kuriuo tapo Vytautas Landsbergis, buvo įkurtas profesionaliai dirbantis Sąjūdžio sekretoriatas. Didžioji dalis vietinių LPS rėmimo grupių susikūrė iki LPS steigiamojo suvažiavimo. Sąjūdžio vietos organizacija aiškiai dubliavo LKP(vadinamosios pirminės partinės LKP organizacijos) modelį. Todėl rėmimo grupės buvo tiek teritorinės, tiek institucinės. Ten, kur egzistavo LKP pirminė organizacija, kūrėsi ir Sąjūdžio rėmimo grupė, taip tapdama opozicine jėga iki tol monopolistinei LKP. Šalia LPS Seimo tarybos gana įtakingos buvo LPS Vilniaus koordinacinė taryba ir LPS Kauno taryba. Beje, LPS politinės programos evoliucijai visąlaik darė įtaką varžybos tarp dviejų Sąjūdžio grupuočių, vadintų tiesiog vilniečiais ir kauniečiais. Kauniečių grupė buvo politiškai radikalesnė ir nuolat spaudė užimti bekompromisinę išėjimo iš TSRS, nepriklausomybinę poziciją.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė, išrinkta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Mokslų Akademijos salėje. Ingei Lukšaitei atsisakius dalyvauti, Iniciatyvinėje grupėje liko 35 nariai:

  1. Regimantas Adomaitis
  2. Vytautas Bubnys
  3. Juozas Bulavas
  4. Antanas Buračas
  5. Algimantas Čekuolis
  6. Virgilijus Čepaitis
  7. Vaclovas Daunoras
  8. Sigitas Geda
  9. Bronius Genzelis
  10. Arvydas Juozaitis
  11. Julius Juzeliūnas
  12. Algirdas Kaušpėdas
  13. Česlovas Kudaba
  14. Bronius Kuzmickas
  15. Vytautas Landsbergis
  16. Bronius Leonavičius
  17. Meilė Lukšienė
  18. Alfonsas Maldonis
  1. Justinas Marcinkevičius
  2. Alvydas Medalinskas
  3. Jokūbas Minkevičius
  4. Algimantas Nasvytis
  5. Romualdas Ozolas
  6. Romas Pakalnis
  7. Saulius Pečiulis
  8. Vytautas Petkevičius
  9. Kazimiera Prunskienė
  10. Vytautas Radžvilas
  11. Raimundas Rajeckas
  12. Artūras Skučas
  13. Gintaras Songaila
  14. Arvydas Šaltenis
  15. Vitas Tomkus
  16. Zigmas Vaišvila
  17. Arūnas Žebriūnas

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai

Sąjūdžio Seimo nariai, išrinkti ir patvirtinti Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d.:

  1. Abišala Aleksandras Algirdas
  2. Abraitytė Laima
  3. Acus Arūnas
  4. Adomaitis Regimantas
  5. Adomaitis Ričardas
  6. Ališauskas Vytautas
  7. Aliulis Vaclovas
  8. Alminas Kazys
  9. Andrejevas Julius
  10. Aniulis Artūras
  11. Antanaitis Bronius
  12. Antanaitis Vaidotas
  13. Antanavičius Kazimieras
  14. Anužis Bernardas
  15. Bairaševskis Mensaidas
  16. Balakauskas Osvaldas
  17. Balčiūnas Petras
  18. Bartusevičius Raimundas
  19. Baužytė Nijolė Angelė
  20. Beinortas Julius
  21. Bendoraitis Gintautas
  22. Braziulis Rimantas
  23. Brėdikis Vytautas
  24. Bubnys Vytautas
  25. Bulavas Juozas
  26. Buračas Antanas
  27. Butkevičius Audrius
  28. Butkus Alvydas
  29. Čekuolis Algimantas
  30. Čepaitis Virgilijus Juozas
  31. Čepas Vytautas
  32. Čeponis Vytautas
  33. Čižas Algirdas Eduardas
  34. Daubaras Albinas
  35. Daugėla Stasys
  36. Daunoras Vaclovas
  37. Filipavičius Saulius
  38. Gaščiūnas Kazys
  39. Geda Sigitas
  40. Gentvilas Eugenijus
  41. Genzelis Bronius Gibas Gintaras
  42. Girdžiūnas Kazys
  43. Glinskis Leonas Vytautas
  44. Gorodeckis Aringas
  45. Graužinis Algis
  46. Gricienė Ona Jurina
  47. Gricius Saulius
  48. Grigelionis Bronius
  49. Gudaitis Ričardas
  50. Gudaitis Romas
  51. Gutmanas Aronas
  52. Ignatavičius Eugenijus
  53. Ilgūnas Gediminas
  54. Jacinevičius Leonidas
  55. Jagminas Leonardas
  56. Jakavonis Gediminas
  57. Jakštas Juozas
  58. Jakubauskas Albinas
  59. Jalinskas Vincentas
  60. Janonis Vytautas
  61. Januševičius Gytis
  62. Januška Albinas
  63. Jarašiūnas Egidijus
  64. Jefremov Vladimir
  65. Jefremov Georgij
  66. Jonynas Jonas
  67. Jonušienė Vitalija Teresė
  68. Juknius Kazys
  69. Juodzevičius Balys
  70. Juozaitis Arvydas
  71. Juzeliūnas Julius
  72. Kačinskas Virgilijus
  73. Kairevičius Jonas
  74. Kakaras Gunaras Imantas
  75. Kalanta Antanas
  76. Kaltenis Petras
  77. Karalius Alvydas
  78. Karalius Gediminas
  79. Katkus Valdemaras
  80. Kaušpėdas Algirdas
  81. Keina Algimantas
  82. Keldušis Jonas
  83. Keršys Faustas
  84. Klumbys Aleksandras
  85. Klumbys Egidijus
  86. Kobeckaitė Halina
  87. Kolesnikovas Vytautas
  88. Kontautas Antanas
  89. Kontautas Juozas
  90. Koskienė Aldona Veronika
  91. Kostkevičius Gediminas
  92. Krikščiūnas Vytautas
  93. Kubilius Vytautas
  94. Kudaba Česlovas
  95. Kudaba Petras
  96. Kuzmickas Bronius
  97. Kuzminskas Vincas
  98. Landsbergis Vytautas
  99. Laurinaitis Eugenijus
  100. Laurinkus Mečys
  101. Ledas Vytautas
  102. Leonavičius Bronius
  103. Liegus Valdas
  104. Liorančas Jonas
  105. Lisauskas Algimantas
  106. Lukšas Gytis
  107. Lukšienė Meilė
  108. Mackievič Zygmunt
  109. Makūnas Stasys
  110. Maldonis Alfonsas
  111. Marcinkevičius Justinas
  112. Martinaitis Marcelijus Teodoras
  113. Matulaitis Juozas
  114. Matulionis Robertas
  115. Medalinskas Alvydas
  116. Medvedev Nikolaj
  117. Mezginaitė Elena
  118. Mickūnaitė Giedrė
  119. Mickūnas Raimundas
  120. Mikulskis Vaclovas
  121. Milčius Leonas
  122. Minkevičius Jokūbas
  123. Misiūnienė Nijolė
  124. Motieka Kazimieras
  125. Mulevičius Algirdas
  126. Murėnas Romualdas
  127. Narkūnas Valdas
  128. Nasvytis Algimantas
  129. Nedzinskienė Birutė
  130. Nekrošius Eimuntas
  131. Noreika Laimonas
  132. Norvilas Algimantas
  133. Oksas Jurgis
  134. Olekas Juozas
  135. Ozolas Romualdas
  136. Pabiržis Ričardas
  137. Padegimas Bernardas Gytis
  138. Pakalnis Romas
  139. Patackas Algirdas
  140. Paukštė Vytautas
  141. Paulauskaitė Zita
  142. Paulauskas Rolandas
  143. Pečeliūnas Saulius
  144. Pečiulis Saulius
  145. Peškys Algimantas
  146. Petkevičius Vytautas
  147. Petraitis Vilhelmas
  148. Plečkaitis Vytautas Petras
  149. Povilionis Vidmantas
  150. Prunskienė Kazimiera
  151. Pukštas Romualdas
  152. Račas Antanas
  153. Račiūnas Pranas
  154. Radžvilas Vytautas
  155. Rajeckas Raimundas Leonas
  156. Ratkienė Irena
  157. Rybelis Antanas
  158. Sakalas Aloyzas
  159. Sambora Henrikas
  160. Saudargas Algirdas
  161. Simanaitis Gintaras
  162. Simanavičius Artūras
  163. Simėnas Arnoldas
  164. Skučas Artūras
  165. Smailys Alfredas
  166. Smelevičius Morkus
  167. Songaila Gintaras
  168. Stakvilevičius Mindaugas
  169. Stancikas Dalius
  170. Stančikas Antanas
  171. Stanionis Vytautas
  172. Staniulis Vidmantas
  173. Stankaitis Gintautas Vincentas
  174. Stanevičius Antanas
  175. Stankevičius Česlovas Vytautas
  176. Stankovičius Ignas
  177. Stech Valentin
  178. Šagždavičius Rimantas
  179. Šaltenis Arvydas
  180. Šaltenis Saulius
  181. Šatas Juozas
  182. Šedys Jonas
  183. Šerkšnys Gediminas
  184. Šileikis Gintaras
  185. Šilinskas Sigitas
  186. Šimanauskienė Irena
  187. Šimėnas Jonas
  188. Šličytė Zita
  189. Šneideris Vytautas
  190. Taišerskis Stanislavas
  191. Tomkus Vitas
  192. Umbrasas Vytautas
  193. Uoka Kazimieras
  194. Uosis Stasys
  195. Urba Kęstutis
  196. Vabalaitė Danutė
  197. Vaišvila Zigmas
  198. Vaitiekūnas Petras
  199. Valašinas Viktoras
  200. Valiušaitis Vidmantas
  201. Varanauskas Povilas
  202. Varkalis Dionizas
  203. Vasiliauskas Kazimieras
  204. Vėbra Evaldas
  205. Vedegys Raimundas
  206. Velikonis Virmantas
  207. Verseckas Arvydas
  208. Verseckas Jonas
  209. Veselka Julius
  210. Viliūnas Vytautas
  211. Vingras Vaclovas
  212. Vingrys Audrius
  213. Zaborskaitė Vanda
  214. Zalatorius Albertas
  215. Zingeris Emanuelis
  216. Žalys Aleksandras
  217. Žalnieravičius Sigitas
  218. Žebriūnas Arūnas
  219. Žukas Vytautas

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos nariai

Taryba buvo renkama iš 35 žmonių. Rinkimai baigėsi 1988 spalio 24 d. 4 val. 17 min. Į Tarybą išrinkti šie Sąjūdžio Seimo nariai:

  1. Romualdas Ozolas, filosofas, - 193 balsai,
  2. Kazimiera Prunskienė, ekonomistė, - 192 balsai,
  3. Vytautas Landsbergis, muzikologas, - 187 balsai,
  4. Bronius Genzelis, filosofas, - 180 balsų,
  5. Sigitas Geda, poetas, - 179 balsai,
  6. Vitas Tomkus, žurnalistas, - 173 balsai,
  7. Arvydas Juozaitis, filosofas, - 165 balsai,
  8. Julius Juzeliūnas, kompozitorius, - 162 balsai,
  9. Bronius Kuzmickas, filosofas, - 160 balsų,
  10. Vytautas Petkevičius, rašytojas, - 156 balsai,
  11. Justinas Marcinkevičius, poetas, - 152 balsai,
  12. Alvydas Medalinskas, ekonomistas, - 151 balsas,
  13. Virgilijus Čepaitis, rašytojas, - 150 balsų,
  14. Vaclovas Aliulis, kunigas, - 149 balsai,
  15. Zigmas Vaišvila, fizikas, - 147 balsai,
  16. Algirdas Kaušpėdas, architektas, muzikas, - 139 balsai,
  17. Algimantas Nasvytis, architektas, - 139 balsai,
  18. Kazimieras Motieka, teisininkas, - 137 balsai,
  19. Algimantas Čekuolis, rašytojas, - 136 balsai,
  20. Antanas Buračas, ekonomistas, - 131 balsas,
  21. Jokūbas Minkevičius, filosofas, - 122 balsai,
  22. Vaidotas Antanaitis, miškininkas, - 115 balsų,
  23. Kazimieras Antanavičius, ekonomistas, - 105 balsai,
  24. Romas Gudaitis, rašytojas, - 105 balsai,
  25. Arūnas Žebriūnas, kino režisierius, - 104 balsai,
  26. Vytautas Bubnys, rašytojas, - 92 balsai,
  27. Marcelijus Martinaitis, poetas, - 82 balsai,
  28. Georgijus Jefremovas, poetas, - 79 balsai,
  29. Vytautas Radžvilas, filosofas, - 78 balsai,
  30. Česlovas Kudaba, geografas, - 77 balsai,
  31. Emanuelis Zingeris, filologas, - 72 balsai,
  32. Raimundas Rajeckas, ekonomistas,- 72 balsai,
  33. Mečys Laurinkus, sociologas, - 69 balsai,
  34. Kazimieras Uoka, darbininkas, - 68 balsai,
  35. Osvaldas Balakauskas, kompozitorius, - 65 balsai.

Sąjūdžio įvaizdis Vakaruose

JAV

JAV Sąjūdis ir Lietuvos nepriklausomybės siekis vertintas itin dviprasmiškai. Iš Baltijos šalių kilę amerikiečiai ėmė spausti Kongresą, kad būtų aktyviai paremta nepriklausomybė. Oficiali JAV valdžia, visų pirma prezidentas George Bush, skatino Sąjūdį derėtis su TSRS vadovu M. Gorbačiovu. Lietuvos klausimas buvo plačiai aptarinėtas JAV ir TSRS derybų metu. JAV ragino TSTS nenaudoti karinės jėgos Baltijos šalyse, nes kitu atveju Maskvai būtų pritaikytos ekonominės sankcijos. JAV pasmerkė 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje. Paprasti amerikiečiai palaikė Sąjūdį ir Lietuvos nepriklausomybės idėją.

JAV administracija atsargiai žiūrėjo į Vytautą Landsbergį, ir prasmingesne bendravimo formą laikė pokalbius su ministre pirmininke Kazimiera Prunskiene.

Vokietija

Sąjūdžio veikla sutapo su Vokietijos suvienijimo problemos sprendimu. Oficiali Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) pozicija buvo neutrali. Teigta, kad Sąjūdžio palaikymas gali turėti įtakos Vokietijos ir TSRS santykiams. Helmutas Kohlis, 1988-1991 m. ėjęs VFR federalinio kanclerio pareigas, pasisakė už mažų žingsnelių taktiką. Anot jo, Sąjūdis, vykdydamas politiką viskas arba nieko, stato galimybę Lietuvai tapti nepriklausomai. Vis dėlto, VFR iš dalies pateisino šią Sąjūdžio iniciatyvą. Valstybės Vyriausybės pareiškime H. Kohlis teigia, kad VFR nepripažįsta TSRS įvykdytos Baltijos valstybių aneksijos.

Didžioji Britanija

Britai, būdami geopolitiniai TSRS oponentai, visuomet palaikė Baltijos šalių siekį tapti nepriklausomomis. 1990 m. Londone Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Margaret Thatcher susitiko Vytautą Landsbergį, kuriam patarė elgtis atsargiai ir paragino imtis derybų su TSRS. Savo atsiminimų knygoje „Metai Downing Streete“ M. Thatcher vadina V. Landsbergį prezidentu.

Prancūzija

Prancūzijos prezidentas Francois Mitterandas kritiškai vertino Sąjūdžio ketinimus. 1990 m. kovo 11 d. jis neoficialiai teigė: „Lietuviai viską sužlugdys. Jie beveik niekada nebuvo laisvi. Kai buvo, tai režimas – diktatūra. Pasigalėjimo verti žmonės. Suprasčiau, jei M. Gorbačiovas turėtų griebtis jėgos“. F. Mitterandas neigiamai vertino ir V.Landsbergio asmenybę: „Landsbergis yra menininkas, ne politikas“.

1990 m. balandžio pabaigoje prezidentas F. Mitterandas kartu VFR kancleriu H. Kohliu viešai paskelbė laišką V. Landsbergiui, kuriuo paprašė jo „suspenduoti“ Lietuvos nepriklausomybės aktą.

Islandija

1991 m. vasario 11 d. Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Tų pačių metų vasarą pirmoji užmezgė diplomatinius santykius su Lietuva.

Sąjūdis po 1993 m.

1993 m. Lietuvos Sąjūdis nutarė reorganizuotis į visuomeninę organizaciją ir pasitraukti iš aktyvios politinės veiklos, beveik kiekvienais metais vyksta jo suvažiavimai, priimantys rezoliucijas svarbiausiais politikos klausimais, Sąjūdžio taryba daro pareiškimus, organizuoja mitingus ir piketus.

Sąjūdis kituose Lietuvos miestuose

Sąjūdžio spauda

Sąjūdžio spauda – 1988-1993 m. leisti leidiniai, talkinę kovai už Lietuvos nepriklausomybę ir skleidę Sąjūdžio idėjas. Šie leidiniai prisidėjo prie sovietinės sistemos žlugimo ir demokratijos plėtros pasaulyje. Ryškiausi leidiniai buvo: „Sąjūdžio žinios“ bei „Atgimimas“. Taip pat leista „Respublika“, „Viltis“, „Moterų balsas“, „Kauno aidas“, „Persitvarkymo naujienos“ ir kt.

Literatūra

  • A. E. Senn. Bundanti Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992. 188 p.
  • Lietuva 1940-1990: Okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 2005
  • Virgilijus Čepaitis. Su Sąjūdžiu už Lietuvą: nuo 1988 06 03 iki 1990 03 11. Vilnius: Tvermė, 2007.
  • Lietuvos Sąjūdis ir valstybės idealų įgyvendinimas. Vilnius, Lietuvos istorijos instituto leidykla, 1998.
  • Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis: Steigiamasis suvažiavimas, 1988 m. spalio 22-23 d. Vilnius: Mintis, 1990.
  • Romas Batūra. Lietuvos sąjūdžio spauda kelyje į nepriklausomybę.

Nuorodos

Šaltiniai

Lietuva pasaulio galingųjų akiratyje 1988-1991 m. Sudarytojas Justas Vincas Paleckis. Vilnius, 2005 m.