Lekemės piliakalnis
| Lekemės piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Lekemės piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Plungės rajonas | ||
| Seniūnija | Stalgėnų seniūnija | ||
| Aukštis | 20-25 m | ||
| Plotas | 24x20 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio I p. - XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1963 | ||
| Registro Nr. | A801KP / 23969, 23970, 5485 / AR799 | ||
Lekemės piliakalnis su gyvenviete, Lapinskio kapas, Lapinsko kalnas (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A801KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR799) – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Lekemės kaimo (Stalgėnų seniūnija), Minijos dešiniajame krante. Pasiekiamas iš plento (164) Plungė – Rietavas miške pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi link Lekemės, už Lekemės pavažiavus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi 700 m iki miško kampo kelio dešinėje, ties juo pasukus į kairę pietvakarių kryptimi, pavažiavus 400 m, už medžiais apaugusios griovos pasukus į kairę pietvakarių kryptimi, už 100 m yra priekyje.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis yra krantinio tipo, įrengtas aukštumos kyšulyje. Jį iš vakarų ir šiaurės pusių supa šaltiniuota dauba, iš rytų puslankiu juosia griovys, pietinėje pusėje – Minija. Piliakalnio šlaitai statūs, 20–25 m aukščio, pietvakarinėje ir šiaurės rytų pusėje šlaitai paplauti vandens. Aikštelė trikampė, 24 m ilgio ir 20 m pločio, jos pietrytiniame gale supiltas 3,5 m aukščio ir 19 m pločio pylimas, už kurio yra 35 m ilgio, 9 m pločio ir 1 m gylio griovys. Vakariniame šlaite, 16 m žemiau aikštelės, yra 38x30 m dydžio terasa 5 m žemesniu vakariniu galu.[1]
Piliakalnio pietryčių – šiaurės vakarų šlaitai nuplauti, aikštelė buvusi ilgesnė. Pylime palaidotas 1942 m. miręs Juozas Lapinskas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais. Į rytus nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė, užimanti apie 0,2 ha.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1963 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad piliakalnyje stovėjo 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte dėl pietinių kuršių žemių dalybų minima kuršių pilis Lekemė.[2]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Varkalių piliakalnis 7 km Gandingos piliakalnis 6,5 km |
Surblių piliakalnis 13 km Plungės piliakalnis 6 km |
Džiuginėnų piliakalnis 18 km Stanelių piliakalnis 12 km |
| |||||||
| Kačaičių piliakalnis 27 km Mišučių piliakalnis 28 km |
|
Paplienijos piliakalnis 21 km | |||||||||
| Pauškių piliakalnis 10 km Žvaginių piliakalnis 17 km |
Stalgėnų piliakalnis 3 km Skroblio piliakalnis 8 km |
Lopaičių piliakalnis 24 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 95 (Nr. 373)
- ↑ Gintautas Zabiela. Lekemės piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 702 psl.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 158.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas F.1. Ap.1. B.98. P.168-174.
- Eleonora Ravickienė. Lekemės piliakalnis // Kibirkštis (Plungė). Sausio 9 d.
- Eleonora Ravickienė. Šimtmečių takais. Klaipėda, 1997. P.30.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos piliakalnių atlasas Archyvuota kopija 2009-04-18 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos piliakalniai