Paplienijos piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Paplienijos piliakalnis
[[Image:|250px]]

Paplienijos piliakalnis
Koordinatės
55°50′15.9″ š. pl. 22°10′45.6″ r. ilg. / 55.837750°š. pl. 22.179333°r. ilg. / 55.837750; 22.179333Koordinatės: 55°50′15.9″ š. pl. 22°10′45.6″ r. ilg. / 55.837750°š. pl. 22.179333°r. ilg. / 55.837750; 22.179333
Savivaldybė Telšių rajonas
Seniūnija Žarėnų seniūnija
Aukštis 25 m
Plotas 40x25 m
Priešpilis 38x3, 25x10
Naudotas I tūkstantmetis pr. m. e. - XIII a.
Žvalgytas 1964
Tirtas 1959-1962 m.
Registro Nr. A1392K / 24529, 24530, 3490 / AR1213

Paplienijos piliakalnis su gyvenviete, Žarėnų piliakalnis, Plienija, Plinija (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1392K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1213) – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Paplienijos kaimo, Žarėnų seniūnija. Pasiekiamas keliu ŽarėnaiŽlibinai pavažiavus 2 km nuo Žarėnų centro, už kanalo kelio dešinėje pasukus į dešinę šiaurės kryptimi, už 200 m matosi 100 m į dešinę rytų kryptimi, nusileidus į Minijos slėnį, kitapus Minijos (per ją yra tiltelis).

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas Minijos dešiniojo kranto vingyje esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 40x25 m dydžio. Aikštelės šiauriniame krašte supiltas 30 m ilgio, 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, kurio išorinis šlaitas pereina į piliakalnio šlaitą. Čia 2 m žemiau pylimo viršaus yra 4 m pločio terasa. Šiaurinėje piliakalnio papėdėje, 13 m žemiau pylimo iškastas 4 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 100 m ilgio, 1 m aukščio, 16 m pločio lanko formos pylimas. Jo išorinis iki 7,5 m aukščio pietrytiniame gale šlaitas leidžiasi į antrą 5 m pločio, 2 m gylio griovį. 8 m aukščio piliakalnio pietinis šlaitas leidžiasi į 12 m pločio, 1,5 m gylio pločio griovį, skiriantį piliakalnį nuo papilių.

Į pietus nuo piliakalnio yra keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 38 m ilgio, 2-3 m pločio pirmojo papilio aikštelė. Aikštelės pietiniame krašte supiltas 1 m aukščio, 10 m pločio pylimas, už kurio įrengtas antras papilys. Jo aikštelė trikampė, irgi pailga šiaurės – pietų kryptimi, 25 m ilgio, 10 m pločio pietiniame krašte. Antrojo papilio pietiniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės iškastas 5 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 12 m ilgio, 1 m aukščio, 6 m pločio pylimas, kylantis įstrižai šlaitu. Ant pylimo guli didelis akmuo. Tai iš abiejų pusių pylimais apsaugoto įvažiavimo liekanos.

Piliakalnio šlaitai statūs, 25 m aukščio, papilių - irgi statūs, 18 m aukščio. Abu papiliai iš rytų pusės beveik visiškai nuplauti Minijos (erozija stabilizuota 1994-1995 m.), piliakalnio šiaurinėje papėdėje esantis pylimas apardytas. Piliakalnis apaugęs liepomis. [1]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1959-1962 m. tyrė Telšių kraštotyros muziejus. Piliakalnio aikštelėje rasta žalvarinė pasaginė segė. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. - XIII a.

Gyvenvietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į šiaurę ir vakarus nuo piliakalnio, 10 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1959-1962 m. Joje rastas iki 1 m storio I tūkstantmečio pr. m. e. vidurio - XIII a. kultūrinis sluoksnis su pastatų liekanomis, židiniais, metalo lydymo krosnelėmis. Rasta geležinių peilių, smeigtukų, ylų, sagčių, skabtų, pincetų, žalvarinių įvijų, apkalų, apyrankė, pasaginė segė, smeigtukas, žiedas, titnaginis kirvis, akmeninių galąstuvų, trinamosios girnos, molinių svorelių, verpstukų, gintarinių karolių, brūkšniuota, grublėta, lygi ir žiesta keramika. 200 m į pietvakarius yra stebuklingu laikomas šaltinis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad piliakalnyje stovėjo 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte dėl pietinių kuršių žemių dalybų minima kuršių pilis Žarė.

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Nugarių piliakalnis 19 km
Gelindėnų piliakalnis 15 km
Alsėdžių piliakalnis 20 km
Džiuginėnų piliakalnis 15 km
Kalnėnų piliakalnis 14 km
Getautės piliakalnis 11 km
Blank-50px.png
Lekemės piliakalnis 21 km
Stalgėnų piliakalnis 19 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Sėbų piliakalnis 12 km
Pašatrijos piliakalnis 22 km
Skaborų piliakalnis 12,5 km
Skroblio piliakalnis 21 km
Lopaičių piliakalnis 8 km
Šiuraičių piliakalnis 13 km
Miksodžio piliakalnis 21 km
Girgždūtė 23 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 28-129 (Nr. 543)
  • Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 78.
  • Tomas Baranauskas, Gintautas Zabiela. Ceklis 1253 metais: istorinė – archeologinė analizė // Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos. Vilnius, 2004. p. 24, 52.
  • Romas Batūra. Kur ieškoti XIII a. vidurio „Tviremet“ // Kraštotyra. Vilnius, 1964. p. 118-119.
  • Elena Danilaitė 1964. Brūkšniuotosios keramikos gyvenvietė Vakarų Lietuvoje // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. Vilnius. T. 2(17), p. 23–39.
  • Danilaitė E. 1967. Brūkšniuotosios keramikos išnykimo Lietuvoje klausimu // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. Vilnius. T. 1(23), p. 36-37.
  • Pranas Kulikauskas. Badania archeologiczne na Litwie w latach 1955–1961 // Acta Baltico–Slavica. Białystok, 1965. T. II, p. 231.
  • Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928. p. 267
  • Vitas Valatka. Archeologinių tyrinėjimų dešimtmetis // Muziejai ir paminklai. Vilnius, 1967. p. 75–77.
  • Gintautas Zabiela. Telšių rajono archeologijos paminklai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988. p. 187.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]