Pereiti prie turinio

Lopaičių piliakalnis

Koordinatės: 55°44′41.2″ š. pl. 22°11′12.9″ r. ilg. / 55.744778°š. pl. 22.186917°r. ilg. / 55.744778; 22.186917
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lopaičių piliakalnis
Lopaičių piliakalnis
Lopaičių piliakalnis
Koordinatės
55°44′41.2″ š. pl. 22°11′12.9″ r. ilg. / 55.744778°š. pl. 22.186917°r. ilg. / 55.744778; 22.186917
Vieta Rietavo savivaldybė
Seniūnija Tverų seniūnija
Aukštis 27 m
Plotas 25x13 m
Naudotas I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1901, 1964
Registro Nr. A802P / 5488 / AR802
3D modelis

Lopaičių piliakalnis, Leibiškiai, Tverai (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A657KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR802) – piliakalnis Rietavo savivaldybės teritorijoje, prie Lopaičių kaimo, Tverų seniūnijoje, Ruškio kraštovaizdžio draustinyje. Pasiekiamas iš senojo plento  3239  RietavasTveraiVarniai  ties jo žymesniu posūkiu į dešinę, kairėje prasidėjus miškui, pasukus į kairę šiaurės kryptimi pro sodybą ir paėjus 300 m – yra 200 m į šiaurę už sodybos, kalne, dešiniau.

Piliakalnis iš pietryčių

Piliakalnis įrengtas aukštumos (aukštis 211 m) pakraštyje, Aitralės dešiniajame krante. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 25x13 m dydžio, 2 m aukštesniu šiauriniu galu, iki 0,7 m aukščio iškilusiu viduriu. Jos šiaurės vakarų kraštuose supiltas 50 m ilgio, 1 m aukščio, 15 m pločio lanko formos pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 12 m pločio, 1 m gylio griovį. Šlaitai statūs, iki 27 m aukščio.[1]

Vakariniame šlaite rasta lipdytos keramikos. Rytinis aikštelės kraštas nuvirtęs į Aitrą. Nuo piliakalnio nukirsta dauguma medžių. Piliakalnis ir jo prieigos pritaikytos turistams – įrengti laipteliai, takai. Netoli piliakalnio yra menama senovės žemaičių šventvietė.

Į šiaurę nuo piliakalnio, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1901 m. atliko Liudvikas Kšivickis, 1964 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Manoma, kad ant šio piliakalnio XIII a. stovėjo žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis. Į Vykinto pilį-tvirtovę (Hipatijaus metraštyje vadintą Tviriment), buvo atvykęs būsimasis Lietuvos karalius Mindaugas, kuris kovoje buvo sužeistas strėle į šlaunį ir atsitraukė į savo pilį Vorutą.[2]

Aplinkiniai piliakalniai

Lekemės piliakalnis 23 km
Stalgėnų piliakalnis 21 km
Paplienijos piliakalnis 8 km Lekemės piliakalnis 24 km
Stalgėnų piliakalnis 21 km
Skroblio piliakalnis 19 km
Pauškių piliakalnis 23 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Vembūtų piliakalnis 6 km
Sprūdės piliakalnis 31 km
Skaborų piliakalnis 6 km Šiuraičių piliakalnis 5 km
Treigių piliakalnis 12 km
Burbiškių piliakalnis 10 km
Medvėgalis 16 km
  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 100(Nr. 399)
  2. Romas Batūra. Kur ieškoti XIII a. vidurio „Tviremet“ // Kraštotyra. V., 1964. P.117.
  • Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 50.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 158.
  • Kultūros paminklų apsaugos įstaigos medžiaga. KPC archyvas. F.17. Ap.2. B.8. P.110.
  • L. Krzywicki. Zmudz starozytna. Dawni Zmudzini i ich warownie, Warszawa, 1906. P.40. Pav.4.
  • Motiejus Valančius. Raštai. V., 1972. T.1. P.362 (Tverai).
  • Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas. 1928. P. 171 (Leibiškis), 251 (Tverai)