Ręsčių apylinkė
55°40′š. pl. 22°09′r. ilg. / 55.66°š. pl. 22.15°r. ilg.
Ręsčių apylinkė | ||
Centras | Ręsčiai (1950–1954?) Stročiai (1959?–1963) | |
TSRS topografija | ||
Valsčiaus apylinkė | ||
Valsčius | Laukuvos valsčius | |
Apskritis | Rietavo apskritis | |
Rajono apylinkė | ||
Rajonas | Rietavo rajonas (1950–1962) Šilalės rajonas (1962–1963) | |
Sritis | Klaipėdos sritis | |
Dabartinė seniūnija | ||
Laukuvos seniūnija |
Ręsčių apylinkė (arba Rensčių apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Laukuvos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Rietavo rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Sarvyčių apylinkės, o dalis Ręsčių apylinkės prijungta prie Vaitkaičių apylinkės. 1960 m. prijungta Vaitkaičių apylinkė. 1963 m. sausio 12 d. Ręsčių apylinkė prijungta prie Laukuvos apylinkės.[3]
Apylinkės istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
1954-05-25 (Išsamiau) |
„Gegužės 1-osios“ kolūkis ir Panavadžio tarybinis ūkis [4] | |||
1959-02-01 (Išsamiau) |
25 | Rietavo tarybinis ūkis [5] | 12 kaimų |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 114
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 7
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 42–43
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 41
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 359