Stasys Žilys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Stasys Žilys
Gimė 1924 m. rugsėjo 24 d.
Dargaliai, Laukuvos valsčius
Mirė 2021 m. gruodžio 10 d. (97 metai)
Roma
Veikla dvasininkas ir archyvaras, tapytojas ir rašytojas, vertėjas
Alma mater Popiežiškasis Grigaliaus universitetas

Stasys Žilys (1924 m. rugsėjo 24 d. Dargaliuose, Laukuvos valsčiuje2021 m. gruodžio 10 d. Romoje[1]) – Romos katalikų dvasininkas ir archyvaras, tapytojas ir rašytojas, vertėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Šilalės gimnazijoje, 1943–1944 m. – Telšių kunigų seminarijoje. Antrojo pasaulinio karo metu, artėjant frontui, pasitraukė į Vokietiją. Toliau tęsė mokslus Eichštato kunigų seminarijoje, vėliau studijavo teologiją Popiežiškajame Grigaliaus universitete. 1948 m. Romoje įšventintas kunigu. Persikėlė į Kanadą, kur dirbo Amos vyskupijoje kurijos sekretoriumi, vicekancleriu (1951–1957 m.). Po to grįžo į Europą, Grigaliaus universitete apgynė teologijos daktaro disertaciją. 1959 m. paskirtas Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos Romoje prefektu. Trisdešimt metų (1962–1992 m.) dirbo Šventojo Sosto Rytų Bažnyčių kongregacijos archyvaru. Kun. Stasiui Žiliui suteikti aukšti monsinjoro, prelato ir apaštališkojo protonotaro bažnytiniai titulai.

1993 m. rugsėjo 4–8 d. lydėjo popiežių Joną Paulių II kelionėje į Lietuvą. Prieš tai metus laiko mokė popiežių lietuvių kalbos.

Kunigas yra parašęs teologines knygas „Gyvenimo šaltiniai“ ir „Gyvoji liturgija“. Be to, jis kuria eilėraščius, keletas jų tapo giesmėmis. S. Žilys yra iliustravęs knygas, tapo paveikslus (Tapybą ir piešimą studijavo pas Romos dailės akademijos profesorių Karolį D‘Aloisio da Vasto, Romos muziejaus direktorių. Lietuvoje, Kanadoje ir Italijoje surengė personalines parodas. Daug darbų yra padovanojęs.).

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mirė apaštališkasis protonotaras Stasys Žilys. lrytas.lt. 2021-12-10. Nuoroda tikrnta 2021-12-10.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]