Latvijos kultūros kanonas

Latvijos kultūros kanonas – žymiausių ir reikšmingiausių Latvijos meno kūrinių ir kultūros vertybių rinkinys. Jį sudaro septynių kultūros sričių – architektūros ir dizaino, kino, literatūros, muzikos, scenos meno, liaudies tradicijų ir vaizduojamojo meno kūriniai bei kraštovaizdžiai. 2013 m. duomenimis, Latvijos kultūros ministerijos sudarytame kanone buvo 99 Latvijos kultūros vertybės,^[1] planuota jį papildyti.^[2] Kanonas pradėtas rengti 2007 m. pabaigoje,^[3] darbui vadovavo Latvijos nacionalinio dailės muziejaus direktorė Mara Lacė. Prie kiekvieno kultūros sektoriaus vertybių atrankos dirbo atskira darbo grupė. Kanonas teigiamai įvertintas kaip mokymo medžiaga,^[4] bet kritikuotas dėl metodologijos trūkumo ir nedemokratiškumo^[5]

2021 m. birželį į kanoną įtraukti ir aštuoni Latvijos kraštovaizdžiai.^[6]

Įtvirtintos kultūrinės vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus.
Jei galite, sutvarkykite.

Architektūra ir dizainas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Latvių sodyba, XVI–XXI a.
Rygos senamiesčio siluetas, XIII–XXI a.
Rundalės rūmai, 1736–1740 m., 1763–1768 m.
Architektas Kristofas Haberlandas (1750–1803 m.)
Architektas Reinholdas Šmėlingas (1840–1917 m.)
Rygos Ačio Keninio gimnazijos pastatas, Terbatos g. 15/17, 1905 m.
Rygos medinė architektūra, XVIII–XXI a.
Dzintarų koncertų salė Jūrmaloje, 1936, 1959, 2006, 2015 m.
Salaspilio memorialas, 1967 m.
Dailės teatras, 1959–1976 m.
Architektas Andris Kruonbergas (g. 1951 m.)
Architektas Gunaras Birkertas (1925–2017 m.)
Etnografinė kėdė, XVII–XXI a.
Rygos pilies Ambasadorių akreditacijos salės interjeras, 1923–1929 m.
Fotoaparatas „Minox“ 1937–1942 m.
Mopedas „Ryga-12“, 1973–1979 m.
Latvijos plakatai, XX a. aštuntas–devintas dešimtmečiai
Latvijos pinigai

Kinas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Līga Liepiņa ir Uldis Pūcītis filme „Kvėpuok giliai“
„Lāčplēsis“ (1930 m.)
„Balti varpeliai“ (1961 m.)
„Pelkių vadeliotojas“ (1966 m.)
„Kvėpuok giliai…“ („Ketveri balti marškiniai“, 1967 m.)
„Mirties šešėlyje“ (1971 m.)
„Kepėjas“ (1972 m.)
„Obuolys upėje“ (1974 m.)
„Vyresnis nei dešimt minučių“ (1978 m.)
„Jokūbas“ (1978 m.)
„Vidurvasario nakties spalvos limuzinas“ (1981)
„Ar lengva būti jaunam?“ (Is It Easy Being Young? (1986)
„Kryžiaus gatvė“ (1988 m.)

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rudolfas Blaumanis
Erikas Adamsonas (1907–1946) „Subtilūs negalavimai“ (1937)
Vizma Belševica (1931–2005) „Metų žiedai“ (1969), „Žaizdų metas“ (1987), trilogija „Bille“ (1995–1999)
Uldis Bērziņš (1944–2021) poezija
Rūdolfas Blaumanis (1863–1908) romanai, „Indrėnai“ (1904)
Aleksandrs Čaks (1901–1950) „Mano rojus“ (1932), „Amžinybės paliesti“ (1937–1939)
Regina Lake (1930–2002) „Po antklodėmis“ (1977)
Jānis Jaunsudrabiņš (1877–1962) „Baltoji knyga“ (1921), „Aija“ (1911–1925)
Reinis ir Matysas Kaudzytės (1839–1920; 1848–1926) „Matininkų laikai“ (1879)
Kārlis Mīlenbahs (1853–1916) „Latvių kalbos žodynas“
Jānis Poruks (1871–1911) „Perlų žvejys“ (1895)
Rainis (1865–1929) „Pabaiga ir pradžia“ (1912), „Ugnis ir naktis“ (1905)
Karlis Skalbė (1879–1945) „Žiemos pasakos“ (1913)
Ojārs Vācietis (1933–1983) „Si minors“ (1982)
Imants Ziedonis (1933–2013) „Aš ateinu į save“ (1968), „Drugelio ataka“ (1988), „Epifanijos“, 1 ir 2 knygos (1971–1974)

Muzika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Emils Dārziņš (1875–1910) „Melancholiškas valsas“ simfoniniam orkestrui (1904)
Lucija Garūta (1902–1977) „Dieve, tavo žemė dega!“ – kantata tenorui, baritonui, chorui ir vargonams (1943)
Janas Ivanovas (1906–1983) Simfonijos (1933–1983)
Yuryanu Andrei (1856–1922) „Pūt, vējiņi“ – daina mišriam chorui (1884)
Alfred Kalnins (1879–1951) solinės dainos (1900–1949)
Imants Kalniņš (1941) „Ketvirtoji simfonija“ (1973)
Jānis Mediņš (1890–1966) opera „Ugnis ir naktis“ (1913–1919)
Emilis Melngailis (1874–1954) „Vidurvasario vakaras“ – daina mišriam chorui (1926)
Johannas Gottfriedas Müttelis (1728–1788)
Raimonds Pauls (1936)
Pēteris Vasks (1946) „Musica dolorosa“ styginių orkestrui (1983)
Jāzeps Vītols (1863–1948) „Šviesos rūmai“ – baladė mišriam chorui (1899)

Scenos menai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eduards Smilģs Dailes teātris 1920–1960 m.
Nacionalinis teatras (LTSR A. Upīšos akademinis dramos teatras), kuriam 1967–1981 m. vadovavo Alfrēds Jaunušans
Adolfo Šapiro jaunimo teatras 1960–1980 m.
Alvio Hermanio Naujasis Rygos teatras nuo 1993 m.
Alekšos Mierlauko Rainio „Ugnis ir naktis“ pastatymas Naujajame Rygos teatre 1911 m.
Pēterio Pētersono Aleksandro Čako „Pjesės, pjesės“ pastatymas Jaunimo teatre 1972 m.
Arnoldo Lininšo Henriko Ibseno „Brandos“ pastatymas Dailes teatre 1975 m.
Oļģertas Krodersas ir jo mąstytojų teatras septintojo dešimtmečio antroje pusėje ir aštuntojo dešimtmečio pradžioje
Pēteris Pētersons ir jo poezijos teatras septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje
Māra Ķimele ir jos psichoanalitinis teatras
Antra Liedskalniņa – viena ryškiausių gyvo proceso aktoriaus tipo atstovių Latvijoje
Uldis Pūcītis – vienas ryškiausių gyvo proceso aktoriaus tipo atstovų Latvijoje
Rygos pantomima, režisuota Roberto Ligerio XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje – aštuntajame dešimtmetyje
Helenos Tangijevos-Birzniece kūrybinis indėlis į Latvijos baletą
Aleksandrs Lembergs ir Latvijos baletas 1960–1980 m.

Liaudies tradicijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dainų šventė
Latvių liaudies dainos
Daugiabalsis burdoninis dainavimas
Kanklės ir kankliavimas
Tautinis kostiumas
Lielvardės juosta
Ruginė duona
Latgalos keramika
Joninės
Kapinių priežiūros tradicija
Gegužinių giedojimai prie kryžiaus ir mirusiųjų pagerbimo ceremonijos Latgaloje ir Augšžemėje
Suitų kultūrinė erdvė
Tradicinė lyvių kultūra

Vizualieji menai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nikolaus Seffrens jaunesnysis (1662–1710) Šv. Anos bažnyčios altoriaus retabulas (1697 m.)
Janis Rosenthalis (1866–1916) „Po pamaldų (iš bažnyčios)“ (1894)
Vilhelmas Purvitis (1872–1945) peizažai: „Pavasario vandenys (Maestoso)“ (~1910 m.), „Žiema“ (~1908 m.), „Pavasaris (Ziedonis)“ (1933–1934 m.)
Johannas Walteris (1869–1932) „Plaukiojantys berniukai“ (~1900)
Jānis Jaunsudrabiņš (1877–1962) iliustracijos Janio Jaunsudrabinšo „Baltajai knygai“ (1914)
Jēkabs Kazaks (1895–1920) „Pabėgėliai“ (1917)
Jāzeps Grosvalds (1891–1920) serija „Šauliai“ (1916–1917)
Theodors Zaļkalns (1876–1972) „Sėdinti mumija“ (1916–1923)
Kārlis Zāle (1888–1942) Monumentalioji skulptūra: Brolių kapinių ansamblis (1924–1936) ir Laisvės paminklas (1931–1935)
Baltaragio dirbtuvių porcelianas (1925–1928 m.)
Niklāvs Strunke (1894–1966) „Žmogus, įeinantis į kambarį“ (1927)
Ģederts Eliass (1887–1975) „Prie šulinio“ (~1935)
Kārlis Padegs (1911–1940) serija „Raudonasis juokas“ (1930–1931)
Borisas Berzinsas (1930–2002) „Dailininkas ir modelis“ (1985)
Egonsas Spuris (1931–1990) serija „Rygos proletariniai rajonai, XIX a. pabaiga, XX a. pradžia“ 1970–1980 m.