Suitai
| Suitai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~ 2,5 tūkst. |
| Populiacija šalyse |  Latvija
|
| Kalba (-os) | latvių kalba (suitų dialektas) |
| Religijos | katalikai |
Suitai (latv. Suiti) – latvių etninė grupė, gyvenanti Kuržemės vakaruose, savo kultūra, kalba ir tradicijomis besiskirianti nuo kitų Latvijos regionų gyventojų. Suitai susitelkę daugiausia Alsungos savivaldybėje, taip pat jie gyvena Ventspilio savivaldybės Jūrkalnės valsčiuje, Kuldygos savivaldybės Gudeniekų valsčiuje. Tikintieji daugiausia yra katalikai, jų yra apie 2,5 tūkst. žmonių.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1623 m. Alsungos savininkas Johanas Ulrichas fon Šverinas vedė Vilniaus aristokratę Barbarą Konarską. Prieš vestuves jaunikis priėmė katalikybę, o kartu su juo savo religiją pakeitė ir pavaldiniai. Savo valstiečiams grafas Šverinas prisakė dėvėti varšuviečių stiliaus rūbus. Dėl sudėtingų santykių su kaimyninėmis liuteronų bendruomenėmis nebuvo priimtinos santuokos su kitų konfesijų žmonėmis, todėl suitai ilgai gyveno savotiškos izoliacijos sąlygomis ir išlaikė savitą kultūrą, papročius.
Suitai egzistavo tarsi katalikybės sala, supama liuteroniškojo Kuršo. Šioje vietoje yra išlikę daiktų, kurie kitur nebesutinkami, pavyzdžiui, seniausi latviški patiekalai (kraujinė dešra (asinsdesa) ir kraujiniai blyneliai (asins pankūkas), unikalūs suitų apdarai.
2001 m. buvo įsteigtas suitų etninės kultūros centras, kurio tikslas – rūpintis suitų kultūros paveldo populiarinimu, jo atstatymu ir apsauga. Nuo 2008 m. suitų kultūros erdvė įrašyta į Latvijos kultūros kanoną, 2009 m. ji buvo įtraukta į UNESCO nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||
