Vikunija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vicugna vicugna
Vikunija (Vicugna vicugna)
Vikunijos šiaurinio porūšio (Vicugna vicugna mensalis) individas Andų kalnuose 4 300 m aukštyje netoli Čimboraso (Ekvadoras)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Porakanopiai
(Wikispecies-logo.svg Artiodactyla)
Šeima: Kupranugariniai
(Wikispecies-logo.svg Camelidae)
Gentis: Vikunijos
(Wikispecies-logo.svg Vicugna)
Rūšis: Vikunija
(Wikispecies-logo.svg Vicugna vicugna)
Binomas
Vicugna vicugna
Molina, 1782
Paplitimas
Paplitimas
Vikunijų natūralus paplitimo arealas Pietų Amerikos žemyno vakaruose     

Vikunija (Vicugna vicugna) – porakanopių (Artiodactyla) būrio, kupranugarinių (Camelidae) šeimos vienintelė vikunijų (Vicugna) gentyje žinduolių rūšis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime paplitusios Pietų Amerikos žemyno vakaruose esančiuose Andų kalnų regiono pusdykumėse, lygumų žolynuose nuo 3 000 m iki 5 000 m altitudėse virš jūros lygio.

Dienos kalnuose sąlyginai šiltos, tačiau naktys šaltos. Vikunijų šiltas storas kailis yra prisitaikymas prie tokio klimato. Prieš tai, kai 1974 m. vikunijos buvo paskelbtos nykstančiomis ir imtos saugoti, jų buvo likę apie 6000. 2016 m. šaltiniais, jų populiacija auga ir žemyne siekia apie 473 297–527 691 individų. Jos savaime išplitusios Argentinoje, Čilėje, Bolivijoje, Peru.

Ekvadore jos buvo introdukuotos 1988 m. iš Čilės ir Perų atvežus 200 individų ir 1993 m. iš Bolivijos atvežus 77 individus ir 2016 m. šalyje buvo priskaičiuota 7 185 šiaurinio Vicugna vicugna mensalis porūšio individai.

Didžiausia vikunijų populiacija, apie 46 % nuo visos populiacijos gyvena Peru, 2016 m. duomenimis, čia gyveno 218 000 šiaurinio Vicugna vicugna mensalis porūšio individų. Mažiausia populiacija gyvena Čilėje, kurioje jos laikomos nykstančiomis. 2016 m. duomenimis, šiaurinio porūšio Vicugna vicugna mensalis buvo priskaičiuota 10 215 individų, tuo tarpu pietinio porūšio Vicugna vicugna vicugna – 1 888 individų.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikunijos ir guanakai (Lama guanicoe) yra dvi laukinės P. Amerikos kupranugarinių šeimos rūšys, gyvenančios Andų kalnų regionuose. Vikunijos smulkesnės už guanakus. Vikunijų ir guanakų elgsena ir gyvenimo būdas panašūs. Manoma, kad vikunijos gali būti naminių alpakų (Lama pacos) protėviai.

Vikunijų kūno ilgis 1,45–1,60 m, ūgis iki pečių 75–85 cm, sveria 35–65 kg.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikunijos yra socialūs gyvūnai ir gyvena grupėmis po 5–15 patelių, kurioms vadovauja vienas dominuojantis patinas. Jauni patinai buriasi į nesusiporavusių su patelėmis patinėlių grupes, o patelės į patelių grupes. Taip evoliucija užtikrina stiprų genofondą ir taip riboja giminingą kryžminimąsi.

Poravimasis paprastai vyksta kovo-balandžio mėnesiais, o po maždaug 11 mėnesių nėštumo patelei gimsta vienas jauniklis, kuris maitinamas apie 10 mėnesių. Maždaug 12–18 mėnesių amžiaus jauniklis tampa savarankiškas.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikunijų vilna labai vertinga, tačiau labai brangi, nes gali būti kerpama tik kas 3 metus. Iš vieno individo gaunama nuo 85 g iki 550 g vilnos.[2] Vikunija yra pavaizduota Peru herbe.

Vikunijas medžioja pumos (Puma concolor) ir andinės lapės (Lycalopex culpaeus).

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami du porūšiai:[3]

  • Vicugna vicugna mensalis; natūraliai savaime gyvena šiaurinėje arealo dalyje – Peru, Bolivijoje, Čilėje – drėgnesniuose regionuose maždaug tarp 9.30° ir 18° pietų platumose bei introdukuotos Ekvadore. Tai smulkesnis porūšis pasižymintis ilgais šeriais ant krūtinės. Galva, kaklas, nugara, šonai ir nugarinis uodegos paviršius yra tamsios cinamono spalvos, o balsva dėmė dengia apatinę snukio dalį, krūtinę, pilvą, vidinį kojų paviršių ir pilvinį uodegos paviršių.
  • Vicugna vicugna vicugna; gyvena pietinėje arealo dalyje – Bolivijoje, Čilėje, Argentinoje – sausesniuose regionuose maždaug tarp 18° ir 29° pietų platumose. Tai stambesnis porūšis neturintis ilgų ant krūtinės šerelių ir yra šviesesnės, smėlio spalvos, o balsva dėmė dengia didesnę kūno dalį, kuri pastebimai didesnė užpakaliniame kūno šone.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Vicugna vicugna“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2018-07-25. 
  2. britannica.com / Vicuna
  3. camelid.org / Vicugna vicugna; Assessment by: Acebes, P., Wheeler, J., Baldo, J., Tuppia, P., Lichtenstein, G., Hoces, D. & Franklin, W.L.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka