Kūlupėnų senosios kapinės

Koordinatės: 55°58′10″š. pl. 21°30′42″r. ilg. / 55.969518°š. pl. 21.511655°r. ilg. / 55.969518; 21.511655
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kūlupėnų senosios kapinės

Kapinės iš vakarų pusės
Kūlupėnų senosios kapinės
Kūlupėnų senosios kapinės
Koordinatės
55°58′10″š. pl. 21°30′42″r. ilg. / 55.969518°š. pl. 21.511655°r. ilg. / 55.969518; 21.511655
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Kūlupėnų seniūnija
Plotas 0,15 ha
Naudotas XVIXIX a.
Žvalgytas 1982, 1995, 2000 m.
Registro Nr. 24231

Kūlupėnų senosios kapinės, vadinamos Markapiais (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas – 24231, senas vertybės kodas – L564, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV516) – neveikiančios kapinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kūlupėnuose (Kūlupėnų seniūnija), 0,58 km į pietryčius nuo kelio KretingaSalantai, 0,14 km nuo geležinkelio Kretinga–Šiauliai, 0,1 km į vakarus nuo Salanto ir Kūlupio santakos.

Kapinių tvoros pietinė dalis (iš rytų pusės)

Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos upių santakos slėnio terasoje, nežymiai žemėjančioje į pietų pusę. Ovalo plano, pailgos šiaurės – pietų kryptimi, apjuostos iš lauko akmenų sukrauta tvora, kurios rytų ir vakarų pusėje įrengti varteliai. Vakarinėje dalyje matosi keli kapų kauburiai, prie kurių stovi geležinis ir medinis kryžiai, auga seni medžiai, į vieną iš kurių įsirėmęs nuvirtusio seno ąžuolinio kryžiaus stiebas.[1]

Nuvirtusio kryžiaus stiebas Kūlupėnų kapinėse

Kaltinis kryžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geležinis, kryžmiškas, kalvio darbo. Stiebas ir skersinis stačiakampio pjūvio, viršūnės ir pečių galai profiliuoti, pagrindas įtvirtintas į stambų aptašytą akmenį.

Medinis kryžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monumentalus, kryžmiškas, ornamentuotas. Stiebas ir skersinis plokšti, stačiakampio pjūvio. Viršūnės ir pečių galai profiliuoti. Prie kryžmos prikalta lieto metalo Nukryžiuotojo figūrėlė, kurią iš viršaus dengia dvišlaitis, kiauraraščiais ornamentais puoštas stogelis. Virš stogelio prikalta profiliuota lentelė Kristaus monograma: „INRI“.

Teritorijos plotas – 0,15 ha, perimetras – 152 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinės veikė XVIXIX a. Vadinamos Markapiais, Kapeliais, Senkapiais. Jose laidoti Kūlupėnų gyventojai. Kapinėse buvo statomi aukšti ąžuoliniai kryžiai. Šalia gyvenantys Drakšai tarpukariu prie savo protėvių ir artimųjų kapų pastatė koplytėlę su šventųjų skulptūromis. Kitą koplytėlę ant savo senelio kapo 1932 m. pastatė Kazimiera Daukantaitė-Ozolinia. Kiekvienų metų gegužę kūlupėniškiai rinkdavosi kapinėse pasimelsti, giedodavo šventas giesmes. Tarpukariu ir pirmaisiais pokario metais kapinėse ir šalia jų buvo kasamos duobės bulviarūsiams

Sovietmečiu kapinės primirštos, apleistos. Tarybinio ūkio vadovų nurodymu buvo nupjautos palei kapinių pakraštį augusios brandžios pušys. Koplytėlės sunyko, kryžiai išvirto. Metalinį kryžių piktadariai kartu su akmens postamentu ištraukė ir įvertė į krūmokšnius.

19711984 m. kapinės (senkapis) buvo įrašytos į vietinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą (AV516).[2]

19941995 m. Kūlupėnų gyventojai Pranas Daukantas, Augustas Drakšas ir Petras Saladuchinas kapines sutvarkė, atstatė metalinį kryžių. P. Daukantas savo lėšomis prie prosenelio kapo 1995 m. pastatė monumentalų ornamentuotą kryžių (meistras Kazys Paulauskas iš Nasrėnų).[3] Abu kryžius ir atnaujintus kapus 1995 m. birželio 9 d. iškilmingai pašventino Palangos dekanas ir Kartenos parapijos klebonas kunigas Antanas Striukis.[4]

1997 m. įrašytos į kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą,[5] 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[6]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1982 m. žvalgė Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1995 m. – Kultūros paveldo centro istorikės Loreta Kazlavickinė ir Jadvyga Verksnienė, 2000 m. – Julius Kanarskas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Julius Kanarskas. Kūlupėnų kaimo kapinės (Kūlupėnų apyl., Kretingos raj.). – Kretinga, 1993. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 206
  2. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 249
  3. Julius Kanarskas. Atgimę kryžiai Kūlupėnų kapinėse. – Pajūrio naujienos – 1995 m. birželio 20 d.
  4. Julius Kanarskas. Kūlupėnuose pagerbtas protėvių atminimas. – Švyturys – 1995 m. birželio 24 d.
  5. Valstybės žinios – 1998. – Nr. 14. – P. 60
  6. Kūlupėnų k. senosios kapinės (unikalus objekto kodas 24231). – Kultūros vertybių registras[neveikianti nuoroda]
  • Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976
  • Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio ministerijos žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983. – L. 115, 122

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Kūlupėnų kaimo senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-02-18.