Vincas Dargis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vincas Dargis (1870 m. lapkričio 22 d. Slibinuose, Kybartų valsčius – ?) – Romos katalikų kunigas, draudžiamos lietuviškos literatūros platintojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

18901894 m. mokėsi Seinų kunigų seminarijoje, buvo išrinktas slaptos lietuvių klierikų draugijos pirmininku. 1894 m. įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčią, po to 1896 m. vikaravo Butrimonių Išganytojo bažnyčioje, vėliau vėl grįžo į Alytų. 1897 m. kovo 26 d. už draudžiamos lietuviškos literatūros platinimą Rusijos valdžios nuteistas trejiems metams tremties be teisės grįžti į Šiaurės vakarų kraštą. Tremties vietą pasirinko Černigovo gubernijos Nežino gyvenvietę. Atlikęs bausmę, tarnavo vikaru Lomžos gubernijoje, Novogrode. Kai 1902 m. už lietuviškos spaudos platinimą įkliuvo jo broliai Jonas ir Silvestras, kunigo Dargio bute buvo atlikta krata.

Tolimesnis likimas nežinomas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Merkys V., Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864–1904. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994.
  • R. Butautas-Kudirka. Monografija „Monsinjoras Vincentas Dargis“. - Vilnius: Gediminas, 2007.(Suvalkijos Dargių genealogija, likimai).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]