Stanaičių apylinkė (Vilkaviškis)

Koordinatės: 54°41′š. pl. 22°45′r. ilg. / 54.68°š. pl. 22.75°r. ilg. / 54.68; 22.75
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Stanaičių apylinkė (Kybartai))

54°41′š. pl. 22°45′r. ilg. / 54.68°š. pl. 22.75°r. ilg. / 54.68; 22.75

  Stanaičių apylinkė
Centras Stanaičiai (1950–1954?)
Bajorai (1959?–1963)
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Kybartų valsčius
Apskritis Vilkaviškio apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Kybartų rajonas (1950–1959)
Vilkaviškio rajonas (1959–1963)
Sritis Kauno sritis
Dabartinė seniūnija
Kybartų seniūnija

Stanaičių apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Kybartų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Kybartų rajonui.[2] 1963 m. sausio 12 d. prijungta prie Lygumų apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
Černiachovskio vardo kolūkis ir Gutkaimio tarybinis ūkis [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
44,6 Černiachovskio vardo kolūkis, Gutkaimio tarybinio ūkio centras ir Gutkaimio bei Šikšnių skyriai [5] 9 kaimai

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 183
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 4
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 54–56
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 18–19
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 190