Pereiti prie turinio

Kvakeriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Krikščionybė

Kvakeriai (angl. quake = drebėti) arba Religinė bičiulių draugija (angl. Religious Society of Friends) – spiritualistinė puritonų (protestantų) šaka,[1] atsiradusi Anglijos pilietinio karo metu (XVII a. vidurys) Anglijoje ir Velse. Kvakeriai vadina save draugais pagal Jono Evangelijos 14,15.[2][3] Draugija buvo įkurta 1652 m. anglų amatininko Dž. Fokso (1624–1691).[1]

Kvakeriai teigia, kad Dievas kiekviename tikinčiajame žmoguje tiesiogiai apsireiškia per Šventąją Dvasią, o jų teologinį pagrindą sudaro mokymas apie vadinamąją vidinę šviesą, kurią siela junta „drebanti“ (iš čia – draugijos pavadinimas).[1]

Pagal 2012 m. duomenys, pasaulyje yra apie 377 000 kvakerių.[4] Daugiausia kvakerių yra Šiaurės Amerikoje (ypač JAV), Afrikoje (Kenijoje), Europoje (Jungtinėje Karalystėje), taip pat – Bolivijoje ir Gvatemaloje.

  1. 1,0 1,1 1,2 „Kvakeriai“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2024-10-07.
  2. Jn 14,15 „Jūs esate mano draugai, jei darote, ką jums įsakau.“
  3. „Friends or Quakers“. Walnut Creek Friends Church (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2024-10-07.
  4. „Distribution of Quakers in the World // Quaker Information Center“. Suarchyvuotas originalas 2008-04-29. Nuoroda tikrinta 2020-06-06.