Pereiti prie turinio

Puritonai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Krikščionybė

Puritonai (angl. puritans, lot. purus – švarus) – griežtos protestantizmo atmainos XVIXVII a. Anglijoje šalininkai. Kovojo su absoliutizmu ir Anglikonų bažnyčia, reikalavo griežtos moralės, kuo paprastesnių pamaldų. Puritonai kilo XVI amžiuje kaip reformų sąjūdis. Jų tikslas buvo nuoseklus reformacijos principų įgyvendinimas. Kalvinistiškai pamokytiems puritonams rūpėjo apvalyti (angl. to purify) pirmiausia Bažnyčią, asmeninį gyvenimą, o galiausiai visuomenę. Jie buvo pavyzdingi akcentuodami asmeninį išganymą ir Šventojo Rašto vaidmenį. Daugelis puritonų emigravo į žemyną ir į kolonijas. XVII a. penktuoju dešimtmečiu buvo įgiję pirmaujančias pozicijas parlamente, nuo 1660 m. visai neteko politinės valdžios.

E. Percy Moran „Jaunoji puritonė“