Miroslavo valsčius
54°20′š. pl. 23°54′r. ilg. / 54.33°š. pl. 23.90°r. ilg.
| Miroslavo valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Miroslavas |
 Rusijos imperija
| |
| Suvalkų gubernija | Seinų apskritis (1868–1915) |
 Lietuva
| |
| Alytaus apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Alytaus apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Alytaus apskritis (1944–1950) |
Miroslavo valsčius (rus. гмина Мирославль, lenk. gmina Mirosław) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Miroslavas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius įkurtas XIX a. pradžioje, vėliau panaikintas, atkurtas 1868 m. vasario 20 d.[1][2]
1941 m. birželį pražygiuojanti vokiečių kariuomenė nužudė 42 valsčiaus gyventojus. 1945 m. valsčiuje veikė Tauro apygardos Vytauto partizanų rinktinės partizanai. 1947 m. dalis valsčiaus perduota Krokialaukio valsčiui.
Miroslavo valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Alytaus rajonui (5 apylinkės) ir Simno rajonui (1 apylinkė).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1880 m. | 13 877 margų | 4407 | |||
| 1888 m. [3] | 5720 | ||||
| 1923 m. (išsamiau) |
156 | 6684 | 1151 | 55 gyvenvietės [4] | |
| 1932 m. | 129 | 6671 | 11 seniūnijų [5] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
171 | 6 apylinkės [6] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[8] | Apylinkė, 1949 m.[9] |
|---|---|---|
| Arciškonys | - | Arciškonių apylinkė |
| Balkūnai | Balkūnų seniūnija | - |
| Dirmiškės | Dzirmiškių seniūnija | - |
| Laukinčiai | - | Laukinčių apylinkė |
| Mankūnai | Mankūnų seniūnija | - |
| Miroslavas | Miroslavo seniūnija | - |
| Norūnai | Norūnų seniūnija | - |
| Parėčėnai | Parečėnų seniūnija | Parėčėnų apylinkė |
| Pošnia | Pošnios seniūnija | - |
| Pupasodis | - | Pupasodžio apylinkė |
| Revai | - | Revų apylinkė |
| Seimeniškiai | Semeniškių seniūnija | Seimeniškių apylinkė |
| Tolkūnai | Tolkūnų seniūnija | - |
| Vankiškiai | Vankiškių seniūnija | - |
| Zizėnai | Zizėnų seniūnija | - |
| Iš viso: | 11 seniūnijų | 6 apylinkės |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 6684 žmonės:
- Lietuviai – 93,67% (6261);
- Lenkai – 3,33% (223);
- Žydai – 1,85% (124);
- Vokiečiai – 0,52% (35);
- Kiti – 0,61% (41).
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1888 | Tolkūnai | Ignas Starkus, dvasininkas | 1956 |
| 1947 | Talokiai | Emilija Poškutė-Pumputienė, grafikė | 2021 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Postanowienie z 17 (29) września 1866, ogłoszone 5 (17) stycznia 1867 (Dziennik Praw, rok 1866, tom 66, nr 219, str. 279)
- ↑ Postanowienie z 29 grudnia 1867 (10 stycznia 1868), ogłoszone 8 (20) lutego 1868 (Dziennik Praw, rok 1868, tom 67, nr 228, str. 359)
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 12
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 554–555 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 12