Kristianstadas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kristianstadas
šved. Kristianstad
   Kristianstad vapen.svg   
Trefaldighetskyrkan-Kristianstad.jpg
Švč. Trejybės bažnyčia

Kristianstadas
56°02′0″ š. pl. 14°11′0″ r. ilg. / 56.03333°š. pl. 14.18333°r. ilg. / 56.03333; 14.18333 (Kristianstadas)Koordinatės: 56°02′0″ š. pl. 14°11′0″ r. ilg. / 56.03333°š. pl. 14.18333°r. ilg. / 56.03333; 14.18333 (Kristianstadas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Švedijos vėliava Švedija
Lėnas Skonė
Gyventojų (2005) 33 083
Plotas 17,67 km²
Tankumas (2005) 1 872 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka KristianstadasVikiteka
Lentelė prie namo, kuriame 1711-1714 m. gyveno buvęs Lietuvos-Lenkijos valstybės valdovas Stanislovas Leščinskis [1]

Kristianstadas – miestas pietų Švedijoje, Skonės lene, Kristianstado savivaldybės ir Skonės regiono centras prie Helgos upės ir Hamaro ežero. Kurį laiką jį valdė Danija, kuri paliko pėdsakų statiniuose, todėl vietiniai gyventojai apibūdina miestą kaip „daniškiausiu Švedijoje“. Kristianstado centre veikia Danijos konsulatas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kristianstadą 1614 m. įsteigė Danijos karalius Kristijonas IV kaip gynybinį Danijai priklausiusios Skanijos provincijos fortą netoli nuo 1612 m. užimto Ve () miestelio. Ve neteko miesto teisių, o jo gyventojai persikėlė į naująjį miestą. Kristijonas IV pats suprojektavo iki šiol stovinčią Švenčiausios Trejybės bažnyčią (šved. Heliga Trefaldighetskyrkan), vieną gražiausių šiaurės Europos renesanso stiliaus šventovių.

Kristianstadas tapo mylimiausiu karaliaus miestu, jis jam padovanojo ir savo monogramą C4, kuri, kartu su dviem liūtais tapo miesto herbo dalimi. Herbas buvo šiek tiek pakeistas tik po 1658 m. Roskildės sutarties, kai miestas atiteko Švedijai.

1719 m. miestas tapo Kristianstado leno ir generalgubernatoriaus sostine. Nuo 1800 m. krašto valdžia perkelta į Malmę. Šiuo metu Kristianstadas yra viena iš 134 Švedijos gyvenviečių, turinčių miesto teises.

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geležinkelis ir autostrada E22 jungia Kristianstadą su Kopenhaga, Helsingborgu, Malme, Karlskrona ir Stokholmu. Savivaldybėje taip pat yra Kristianstado oro uostas.

Pramonė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1990 m. veikė viena iš bendrovės V&S Group gamyklų, gaminusių garsiąją degtinę Absoliut vodka. Šiuo metu ji gaminama tik Kristianstado savivaldybės mieste Ohuse (Åhus).

Miestas nuo seno garsėja maisto, ypač pieno pramone, svarbiausios bendrovės – Kronfågel, Procordia, Skånemejerier, Sydöstbagerierna, Campbell, Wendels Bryggeri. Pastaruoju metu mieste dažniausiai lieka tik firmų kontoros, o pramonė, ypač teršianti aplinką, perkeliama į Baltijos šalis ir Rytus. Didžiausia mieste likusi industrijos gamykla – Hvilans Mekaniska Verkstad. Vienoje didžiausių vilnos karšyklų 1998 m. įrengtas verslo inkubatorius.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išlikusi ir gerai išlaikyta Kristianstado tvirtovė, veikusi iki 1847 m. Senojoje turgaus aikštėje Stora Torg stovi paminklas Kristijonui IV. Nuo senojo vandentiekio bokšto galima apžvelgti miesto panoramą, kurioje išsiskiria Šventosios Trejybės bažnyčia, Taupomasis bankas ir Karaliaus namas (Västra Storgatan g–vė Nr. 39), kuriame, pasitraukęs iš tėvynės, 17111714 m. buvo apsistojęs Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Leščinskis. Vėliau jis pervažiavo gyventi į Lotaringiją, o duktė Marija tapo Prancūzijos karaliene.

Mieste yra aukštos klasės viešbučiai Christian 4, Grand hotel, Stadshotelet ir Hotel Turisten. Veikia naktinis klubas, keli restoranai ir tavernos.

Miesto vaizdai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslas ir kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veikia Kristianstado universitetas ir Kristianstado dramos teatras, pastatytas Tivoli parke pagal Akselio Anderbergo projektą 1906 m. ir atnaujintas 1992 m. Leidžiami miesto ir apskrities laikraščiai.

Sporto klubai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]