Kiprijonas Jančevskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Kiprijonas Jančevskis
Gimė: 1805 m. vasario 21 d.
Diržioniai, Rusijos imperija
Mirė: 1853 m. rugsėjo 19 d. (48 metai)
Blinstrubiškiai, Rusijos imperija
Sutuoktinis(-ė): Kazimiera Burbaitė
Veikla: Dvarininkas, rezistentas.

Kiprijonas Jančevskis (1805 m. vasario 21 d. Diržioniuose, Rusijos imperija – 1853 m. rugsėjo 19 d. Blinstrubiškiuose, Rusijos imperija) – dvarininkas, rezistentas, Raseinių apskrities maršalka.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1805 m. vasario 21 d. Diržioniuose. Mokėsi Raseinių apskrities mokykloje, vėliau Kauno gimnazijoje, kur jo mokytojas buvo Adomas Mickevičius. Dėl satyrinių eilėraščių ir susirėmimų su gimnazijos vadovybe 1823 m. perėjo mokytis į Kražių gimnaziją. Čia jis įsteigė Juodųjų brolių draugiją, turėjusią tikslą veikti prieš carinės Rusijos valdžią ir baudžiavą. Susekus draugijos veiklą, 1824 m. kartu su Jonu Vitkevičiumi buvo nuteistas mirti. Caraitis Konstantinas bausmę pakeitė kalėjimu Babruisko tvirtovėje ir tarnyba kariuomenėje ar tremtimi Sibire. Vežamas iš Vilniaus į kalėjimą nerodė jokios baimės ir buvo itin tvirtas, šį išvežimo epizodą įamžino Adomas Mickevičius savo kūrinio Vėlinės III dalyje: "Jančevskį išvedė – nors tas labai sublogo, bet priminė kažkuo kilmingą, rimtą žmogų." 1826 m. paleistas iš Babruisko, Jančevskis tarnavo kariuomenėje, po penkerių metų užsitarnavo karininko laipsnį ir išėjo į atsargą. Grįžęs į Žemaitiją, gyveno savo Blinstrubiškių dvare, dalyvavo visuomeniniame gyvenime, buvo Raseinių apskrities maršalka.[1] Kazimieras daug dėmesio skyrė ūkininkavimui, ėjo taip pat taikos teisėjo pareigas. Ypač domėjosi arkliais, parašė įvairiomis kalbomis nemaža straipsnių, parūpino graviūrų, litografijos darbų. Mirė 1853 m. rugsėjo 19 d., palaidotas Viduklės kapinėse.[2]

Vedė dvarininko Kazimiero Burbos dukterį Kazimierą Burbaitę su kuria susilaukė dviejų sūnų Kazimiero ir Edvardo (1846-1918). Profesorius Edvardas Glinka Jančevskis buvo žymus botanikas. Jis vedė Jadvygą Šetkevičiūtę (1856-1941), žymaus lenkų rašytojo, Nobelio premijos laureato Henriko Sienkievičiaus žmonos seserį.[3]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]