Kopinis tarkšlys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sphingonotus caerulans
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Kopinis tarkšlys (Sphingonotus caerulans)
Kopinis tarkšlys (patinas) (Sphingonotus caerulans)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
(Wikispecies-logo.svg Insecta)
Poklasis: Sparnuotieji
(Wikispecies-logo.svg Pterygota)
Būrys: Tiesiasparniai
(Wikispecies-logo.svg Orthoptera)
Pobūris: Trumpaūsiai tiesiasparniai
(Wikispecies-logo.svg Caelifera)
Antšeimis: Skėriniai
(Wikispecies-logo.svg Acridoidea)
Šeima: Skėriai
(Wikispecies-logo.svg Acrididae)
Pošeimis: Tikrieji skėriai
(Wikispecies-logo.svg Oedipodinae)
Gentis: Sphingonotus
(Wikispecies-logo.svg Sphingonotus)
Rūšis: Kopinis tarkšlys
(Wikispecies-logo.svg Sphingonotus caerulans)
Binomas
Sphingonotus caerulans
Linnaeus, 1767

Kopinis tarkšlys (skėriukas) (lot. Sphingonotus caerulans) – Skėrių (Acrididae) šeimai priklausantys vabzdys (Insecta).

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patinas užauga iki 25 mm ilgio, patelė - 35 mm. Margas, su dviem skersiniais raiščiais. Spalva varijuoja. Labai panašus į mėlynsparnį tarkšlį, nuo jo atskirti galima pagal prie galvos įdubusią priešnugarėle. Skrisdami skleidžia tarškiantį garsą.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiaušinius deda į smėlį, apgaubtus bendru apvalkalu po keliolika. Kiaušinio stadijoje peržiemoję, pavasarį išsirita skėriukų nifmos. minta šepetukų, eraičinų, kelerijų ir kitų miglinių augalų lapais. Sėslūs, nuo išsiritimo vietų vidutiniškai migruoja tik apie 100 m.

Suaugėliai pasirodo liepos pradžije, gyvena iki rudens. Patinai saugo savo teritorijas nuo konkurentų ir poruojasi su užklydusiomis patelėmis, kurias privilioja skleisdami tylų, metalinio skambesio, čirenimą.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lokaliai aptinkamas Europoje iki Suomijos ir Šiaurės Afrikoje, palei Viduržemio jūrą.

Rūšis saugoma Lietuvoje (Įrašytas į Raudonoją knygą 3 kategorija), Latvijoje (RK 1 kat.), Vokietijoje (RK 2 kat.), Švedijoje (RK 3 kat.); neaišku, ar dar gyvena Estijoje (RK 5 kat.).

Nyksta dėl buveinių apsodinimo mišku, natūralios sukcesijos ir ekologinių trikdžių, suformuojančių tas buveines, stokos. Buveinėms užaugus mišku, populiacijų likučiai kurį laiką aptinkami keliukų pakraščiuose, smėlio karjeruose.