Pereiti prie turinio

Klaipėdos bažnyčios

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Klaipėdos senamiesčio nuotrauka, kurioje matomos senosios miesto bažnyčios, XX a. 3–4 dešimtmetis

Klaipėdoje stovi įvairūs religiniai pastatai. Kadangi mieste gyvena įvairius tikėjimus išpažįstančių žmonės, kurie religines apeigas atlieka tam tikruose pastatuose. Didžiausia tikinčiųjų gyventojų dalį sudaro katalikai 57,89 %, stačiatikiai 16,41 %, sentikiai 1,42 %, evangelikai liuteronai 1,21 % ir kiti 1,36 %.[1]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Klaipėdos evangelikų baptistų bažnyčia seniausia iki šių dienų išlikusi Klaipėdos bažnyčia.

Senojoje Klaipėdoje iki II pasaulinio karo veikė 15 bažnyčių (daugiausia – protestantiškų).[2][3][4] Klaipėdos evangelikų baptistų bendruomenė įkurta 1841 m. Klaipėdoje gimęs Eduardas Grimas buvo pirmasis bendruomenės vadovas. Klaipėdos baptistų bendruomenę iš pradžių sudarė daugiausiai vokiečiai, nors jau po 10 metų į ją įsijungė ir vietos lietuviai. 1851 m., turėdama 234 narius, bendruomenė pasistatė pastatą pamaldoms, pastatą, kuris ir dabar priklauso Klaipėdos evangelikų baptistų bažnyčiai. Tai seniausias Europoje iki šiol veikiantis baptistų bažnyčios pastatas,[5] nepaliestas ir didžiojo Klaipėdos gaisro metu. Taip pat tai seniausia iki šių dienų išlikusi Klaipėdos bažnyčia.

XX a. tarpukariu Klaipėdoje buvo nedidelė stačiatikių bendruomenė (30–40 tikinčiųjų). Ja rūpinosi šventikai iš Skuodo ir Viekšnių. Per II pasaulinį karą daugelis bažnyčių buvo sugriautos.

Šv. Jono bažnyčia, nugriauta po II pasaulinio karo.

Po karo mieste buvo apie 1000 stačiatikių, kurie 1945–1947 m. teikė prašymus pastatyti mieste cerkvę. Ir nors valdžia priešinosi, tačiau 1947 m. gruodį buvusioje liuteronų šventykloje kapinėse pašventinta Klaipėdos visų Rusijos Šventųjų cerkvė (šiuo pastatu dalijosi stačiatikiai ir protestantai). Sovietinės okupacijos metais likusios bažnyčios buvo paverstos sandėliais ir dirbtuvėmis. 1945–1988 m. Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčia buvo vienintelė katalikų bažnyčia uostamiestyje. Todėl apie 1960 m., tikintieji ėmė rinkti lėšas ir pradėjo statyti Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, tačiau ilgainiui komunistai ją atėmė iš tikinčiųjų ir bažnyčią pavertė filharmonija.[6] 1988 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems. 1989 m. atstatytas bokštas, nulietas 3 tonų varpas. JAV lietuviai pranciškonai dovanojo vargonus.

XX a. paskutiniame dešimtmetyje imtos statyti Šv. Kazimiero bažnyčia ir Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia, dėl savo didelių mastų ilgai nebuvo iki galo baigtos statyti (apdailos darbai nebaigti). Šiandien Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia jau yra baigta statyti, sutvarkyta aplinka. Klaipėdos Šv. kankinių Veros, Nadeždos ir Liubovės bei jų motinos Sofijos šventykla įrengta 1995 m. Šv. Andrejaus Rubliovo mokykloje. 2011 m. pradėta statyti Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčia. 2012 m. pastatyta Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia, kurią prižiūri broliai pranciškonai.

Bažnyčios

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabar Klaipėdoje yra 5 pastatytos ir viena statoma katalikų bažnyčia:

3 stačiatikių cerkvės:

Sentikių cerkvė:

Kiti maldos namai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat yra Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčia,[12][13] Klaipėdos evangelikų baptistų bažnyčia,[14] Klaipėdos naujoji apaštalų bažnyčia,[15] Klaipėdos evangelijos koplyčia, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia.

Neišlikusios bažnyčios

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klaipėdos bažnyčios ir cerkvės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Klaipėdos miesto ir valsčiaus evangelikų liuteronų bažnyčių vizitacijų 1676–1685 m. dokumentai (sudarė Ingė Lukšaitė, Sabina Drevello). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2008. – 440 p. – ISBN 978-9955-18-379-2

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „Gyventojai pagal religinę bendruomenę, kuriai jie save priskyrė, savivaldybėse“. Lietuvos statistikos departamentas. 2011. Suarchyvuotas originalas 2013-09-27. Nuoroda tikrinta 2013-06-28.
  2. ↑ [1]
  3. ↑ [2]
  4. ↑ [3] Archyvuota kopija 2007-10-26 iš Wayback Machine projekto.
  5. ↑ „Klaipėdoje stovi unikali bažnyčia“. Vakarų ekspresas. 2011-11-12. Nuoroda tikrinta 2024-02-20.
  6. ↑ [4]
  7. ↑ Informacija apie bažnyčią oficialeme puslapyje Archyvuota kopija 2013-08-06 iš Wayback Machine projekto.
  8. ↑ Informacija apie bažnyčią
  9. ↑ Informacija apie bažnyčią
  10. ↑ Informacija apie bažnyčią
  11. ↑ Informacija apie bažnyčią
  12. ↑ Informacija apie bažnyčią puslapyje www.liuteronai.lt Archyvuota kopija 2014-02-02 iš Wayback Machine projekto.
  13. ↑ Informacija apie bažnyčią
  14. ↑ Informacija apie bažnyčią
  15. ↑ Informacija apie bažnyčią oficialiame puslapyje[neveikianti nuoroda]

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Klaipėdos_bažnyčios&oldid=7201135"