Klaipėdos bažnyčios

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Klaipėdoje stovi įvairūs religiniai pastatai. Kadangi mieste gyvena įvairius tikėjimus išpažįstančių žmonės, kurie religines apeigas atlieka tam tikruose pastatuose. Didžiausia tikinčiųjų gyventojų dalį sudaro katalikai 57,89 %, stačiatikiai 16,41 %, sentikiai 1,42 %, evangelikai liuteronai 1,21 % ir kiti 1,36 %.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klaipėdos evangelikų baptistų bažnyčia seniausia iki šių dienų išlikusi Klaipėdos bažnyčia.

Senojoje Klaipėdoje, iki II pasaulinio karo veikė 15 bažnyčių (daugiausia – protestantiškų).[2][3][4] Klaipėdos evangelikų baptistų bendruomenė įkurta 1841 m. Klaipėdoje gimęs Eduardas Grimas buvo pirmasis bendruomenės vadovas. Klaipėdos baptistų bendruomenę iš pradžių sudarė daugiausiai vokiečiai, nors jau po 10 metų į ją įsijungė ir vietos lietuviai. 1851 m., turėdama 234 narius, bendruomenė pasistatė pastatą pamaldoms, pastatą, kuris ir dabar priklauso baptistų bažnyčiai. Tai seniausias Europoje iki šiol veikiantis baptistų bažnyčios pastatas,[5] nepaliestas ir didžiojo Klaipėdos gaisro metu. Taip pat tai seniausia iki šių dienų išlikusi Klaipėdos bažnyčia.

XX a. tarpukariu Klaipėdoje buvo nedidelė stačiatikių bendruomenė (30–40 tikinčiųjų). Ja rūpinosi šventikai iš Skuodo ir Viekšnių. Per II pasaulinį karą daugelis bažnyčių buvo sugriautos.

Šv. Jono bažnyčia, nugriauta po II pasaulinio karo.

Po karo mieste buvo apie 1000 stačiatikių, kurie 19451947 m. teikė prašymus pastatyti mieste cerkvę. Ir nors valdžia priešinosi, tačiau 1947 m. gruodį buvusioje liuteronų šventykloje kapinėse pašventinta Klaipėdos visų Rusijos Šventųjų cerkvė (šiuo pastatu dalijosi stačiatikiai ir protestantai). Sovietinės okupacijos metais likusios bažnyčios buvo paverstos sandėliais ir dirbtuvėmis. 19451988 m. Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčia buvo vienintelė katalikų bažnyčia uostamiestyje. Todėl apie 1960 m., tikintieji ėmė rinkti lėšas ir pradėjo statyti Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, tačiau ilgainiui komunistai ją atėmė iš tikinčiųjų ir bažnyčią pavertė filharmonija.[6] 1988 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems. 1989 m. atstatytas bokštas, nulietas 3 tonų varpas. JAV lietuviai pranciškonai dovanojo vargonus.

XX a. paskutiniame dešimtmetyje imtos statyti Šv. Kazimiero bažnyčia ir Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia, dėl savo didelių mastų ilgai nebuvo iki galo baigtos statyti (apdailos darbai nebaigti). Šiandien Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia jau yra baigta statyti, sutvarkyta aplinka. Klaipėdos Šv. kankinių Veros, Nadeždos ir Liubovės bei jų motinos Sofijos šventykla įrengta 1995 m. Šv. Andrejaus Rubliovo mokykloje. 2011 m. pradėta statyti Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčia. 2012 m. pastatyta Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia, kurią prižiūri broliai pranciškonai.

Bažnyčios[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabar Klaipėdoje yra 5 pastatytos ir viena statoma katalikų bažnyčia:

3 stačiatikių cerkvės:

Sentikių cerkvė:

Kiti maldos namai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat yra Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčia,[12][13] Klaipėdos evangelikų baptistų bažnyčia,[14] Klaipėdos naujoji apaštalų bažnyčia,[15] Klaipėdos evangelijos koplyčia, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia.

Klaipėdos bažnyčios ir cerkvės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Klaipėdos miesto ir valsčiaus evangelikų liuteronų bažnyčių vizitacijų 1676–1685 m. dokumentai (sudarė Ingė Lukšaitė, Sabina Drevello). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2008. – 440 p. – ISBN 978-9955-18-379-2

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]