Klaipėdos Šv. Jono bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 55°42′34″N 21°08′12″E / 55.7094736°N 21.136597°E / 55.7094736; 21.136597

Christian cross.svg
Klaipėdos Šv. Jono bažnyčia
Klaipeda Kirche.jpg
Tikėjimo srovė liuteronai
Savivaldybė Klaipėdos miestas
Gyvenvietė Klaipėda
Statybinė medžiaga sugriauta
Pastatyta 1258 m.

Klaipėdos Šv. Jono bažnyčia – XVI–XVII amžiais Klaipėdos senamiestyje buvusi Šv. Jono vardo bažnyčia.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klaipėdoje 1258 m. pastatytos 2 bažnyčios: katedros ir parapinė Šv. Jono. Jos ne kartą buvo žemaičių sudegintos. 1525 m. bažnyčios atiteko evangelikams liuteronams.

16961706 m. atstatyta Turgaus g. gale. Jos bokšto aukštis siekė 39 m. Po 1854 m. gaisro atstatyta miestelėnų pastangomis 18561858 m. (bažnyčios bokšto aukštis – 75 m). Antrojo pasaulinio karo metu apgriauta, pokario laikotarpiu visiškai nugriauta.

Bažnyčios atstatymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu tik gyvatvorė žymi bažnyčios kontūrą. Senosios bažnyčios vietoje vyksta ekumeninės pamaldos, krikščioniškų giesmių šventės. Istorinės aplinkybės yra palankios bažnyčios atstatymo vizijai įgyvendinti. Yra įkurtas statinio atkūrimo ir paramos fondas. Parengtas naujos bažnyčios projektas (projekto autorė vilnietė architektė Elena Nijolė Bučiūtė), renkamos lėšos jam įgyvendinti. Bažnyčią planuojama pritaikyti parapijos ir miestelėnų poreikiams – numatyta įrengti erdvias patalpas. Atstatyta bažnyčia turėtų tapti svarbiu kultūros paveldo turistiniu traukos centru.

2012 m. švenčiant Klaipėdos įkūrimo 760-ąsias metines, simboliškai pažymėta evangelikų liuteronų Šv. Jono Atminimo bažnyčios atstatymo darbų pradžia – toje vietoje, kur ji stovės, atidengtas kertinis akmuo, šalia jo įkasta atminimo kapsulė su istoriniu dokumentu joje.[1]

Viliamasi, kad Šv. Jono bažnyčia turėtų iškilti po kelerių metų. Kai ji bus pastatyta, čia bus perlaidoti dar 2006 m. šalia Danės – kur nuo XVI a. pabaigos iki 1706-ųjų stovėjo pirmasis Šv. Jono bažnyčios pastatas – rasti 172 iškilių klaipėdiečių palaikai. Iki šiol šie palaikai buvo saugomi Klaipėdos universiteto pagalbinėse patalpose, vėliau be didelių iškilmių, pašventinus dviems liuteronų kunigams, buvo perkelti į Jono kalnelio požemius.

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kuršo vyskupas Edmundas 1291 m. leido Klaipėdos gyventojams laidotis katedros kapinėse, nes prie Šv. Jono bažnyčios kapinėms vietos nebuvo.

XVI–XVII amžiais prie Šv. Jono bažnyčios buvo laidojami ir paprasti miestiečiai, ir elito atstovai (kunigai, aukšto rango kariškiai, pirkliai, karališkojo valsčiaus tarnautojai).

2006 metais archeologai, tyrinėdami Klaipėdos senamiestį, buvusio karamelės fabriko teritorijoje, kur XVI–XVII amžiais stovėjo Šv. Jono bažnyčia, aptiko 182 čia palaidotų žmonių palaikus. [2]

Kapai:

  • Friedrichas Praetorius, dvasininkas, „Vokiečių–lietuvių kalbų žodyno” sudarytojas, giesmių kūrėjas.
  • Christian Ludwik von Kalckstein, pulkininkas, maištininkas, kuriam 1672 metais Klaipėdos pilyje buvo nukirsta galva (Bažnyčios rūs).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]