Klaipėdos evangelijos koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°43′28″š. pl. 21°07′26″r. ilg. / 55.724432°š. pl. 21.123822°r. ilg. / 55.724432; 21.123822

Christian cross.svg
Klaipėdos evangelijos koplyčia
Tikėjimo srovė reformatai
Savivaldybė Klaipėdos rajonas
Gyvenvietė Klaipėda
Adresas Herkaus Manto g. 84
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 2001 m.

Klaipėdos evangelijos koplyčia – vieta Klaipėdoje, Herkaus Manto g. 84, kur vyksta evangelikų reformatų parapijos pamaldos. Koplyčia įrengta ir pašventinta 2001 m. prie Klaipėdos universiteto HMF Evangeliškos teologijos katedros. Dabar tai Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto Evangeliškosios teologijos centro patalpos buvusių Klaipėdos kareivinių komplekse.

Vietos žiniasklaidoje Klaipėdos reformatų parapijos gyvenimas mažai atspindimas, nes jos veiklos pėdsakai mieste ar simbolika iš esmės nepastebimi: nėra kulto pastato, neviešinami bendruomenės renginiai mieste. Dėl savo mažumo ir iki galo neišspręsto susirinkimų vietos klausimo jos veiklos pobūdis apsiriboja vien Klaipėdos ir kitų miestų reformatų bažnyčių narių ratu, todėl ji yra nepastebima ir mieste beveik nežinoma.[1]

KU teologijos katedra. Dešinėje – koplyčios stiklinis stogas

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klaipėdoje reformatai įsikūrė apie 1630-1635 m. Nuo 1667 m. leista viešai laikyti pamaldas, 1669 m. jie isigijo tam tikslui namą, kuris 1678 m. didelio miesto gaisro metu sudegė. Pirmoji bažnyčia buvo dabartinėje Tiltų g. Ji buvo nedidelė, su bokšteliu, specialiai suprojektuota Prūsijoje, statybą asmeniškai kuravo krašto valdovas. Gyvavo nuo 1683 iki XVIII a. trečiojo dešimtmečio. 1725 m. Grįžgatvio gatvės rajone, bastiono vidinėje dalyje, įsteigtos kapinės, veikė mokykla.

Septynerių metų karo metu reformatų bažnyčia nukentėjo, todėl parapijiečiai kurį laiką meldėsi katedrinėje Šv. Jono bažnyčioje, mergaičių mokyklos salėje. 1779-1782 m. senosios bažnyčios vietoje pastatyta nauja barokinė bažnyčia. 1835 m. joje įrengti Karaliaučiaus Scherweit firmos vargonai.

1854 m. kilus didžiajam Klaipėdos gaisrui, bažnyčia sudegė. 1859-1861 m. atstatyta itališko romaninio stiliaus bažnyčia, priminusi Veronos ir Modenos bažnyčias. Manoma, jos interjeras buvo apšviečiamas dujiniais žibintais. Bokštas–varpinė priminė Parmos katedros bokštą, buvo apžvalgos aikštelė. Bokšte kabėjo trys varpai ir laikrodis. Kaip ir Jono bažnyčios bokštas, buvo orientyras laivams. Bažnyčia buvo nugriauta po Antrojo pasaulinio karo, taikos metais.

Reformatų bendruomenės atgimimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reformatų bendruomenė savo atsikūrimą iš esmės susiejusi su akademine veikla Klaipėdos universitete, t. y. su Teologijos katedros įsteigimu, kurios pirminis tikslas buvo rengti reformatų dvasininkus.

2013 m. Teologijos katedrą uždarius, Evangeliškosios teologijos centras nuo 2014 m. liepos 1 d. perkeltas iš Humanitarinių mokslų fakulteto į Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutą. Centras yra šio instituto padalinys, atliekantis evangelikų bažnyčių ir evangeliškosios kultūros istorinius tyrimus. 19942013 m. Centras funkcionavo kaip šio fakulteto Teologijos katedros mokslinė ir praktinė bazė.

Atgimstanti Klaipėdos reformatų bendruomenė iš pradžių rinkdavosi liuteronams priklausančiame pastate Vežėjų gatvėje, kur buvo įsikūrusi KU HMF Teologijos katedra bei Evangeliškosios teologijos centras. Nedidelei reformatų bendruomenei leista rinktis Baptistų bažnyčioje. Šiomis patalpomis buvo naudojamasi maždaug penkerius metus. Tačiau iškilus identifikacijos su baptistais problemai, t. y. pradėjus reformatus tapatinti su baptistų bažnyčia, jie savo veiklą perkėlė į Klaipėdos universiteto patalpas, kuriose 2001 m. buvo įrengta Evangelijos koplyčia.

Koplyčios įrengimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2000 m. Evangeliškosios teologijos centras su aukščiau minėta katedra persikraustė į Universiteto miestelyje restauruotą pastatą. Ekumeninė koplyčia patalpinta buvusio vidinio kiemelio vietoje. Siekiant prisitaikyti prie griežtų paminklosauginių reikalavimų buvo nutarta kiemelio erdvę uždengti stikliniu stogu (projekto autorė Danutė Januševičienė). Koplyčios įrengimą ir projektą finansavo LR Vyriausybė, Vokietijos evangelikų bažnyčios (Evangelische Kirche in Deutschland, Vereinigte Evangelisch-Lutherische Kirche Deutschlands), Gustavo Adolfo draugija (Gustav-Adolf-Werk), Martyno Liuterio sąjunga (Martin-Luther-Bund), Pasaulinė liuteronų sąjunga (Lutheran World Federation) ir Lipės krašto (Vokietija) bažnyčia. Altoriaus ir sakyklos gamybą finansavo verslininkas Antanas Bosas.

Koplyčia buvo atidaryta 2001 m. spalio mėnesį. Ją pašventino Evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Jonas Kalvanas, palaimino Romos katalikų bažnyčios vyskupas Jonas Boruta. Koplyčioje reguliariai vyko studentų pamaldos (kun. Remigijus Šemeklis) bei ekumeniniai renginiai, skirti mokslo metų pradžios bei krikščionių vienybės renginiams.

2004 m. koplyčioje buvo pastatyti nauji vargonai, atkeliavę iš Bordesholmo evangelikų liuteronų parapijos koplyčios. Vargonėliai turi vieną manualą, tris registrus, apie pusšimtį medinių ir metalinių vamzdelių, kurių mažiausias yra vos 2 cm ilgio. Šie vargonai pasitarnavo jaunimo chorui (vadovė Edita Fiodorova), veikusiam 20072012 m.

2006 m. koplyčioje įrengus auditorines kėdes, ji buvo pritaikyta paskaitoms.

Nuo 2010 m. koplyčioje pamaldas veda Klaipėdos evangelikų reformatų bendruomenė (kun. Tomas Sakas). Koplyčioje rengiami kiti moksliniai bei ekumeniniai renginiai, krikščioniškų knygų pristatymai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]