1854 m. didysis Klaipėdos gaisras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Didysis Klaipėdos gaisras – gaisras, kilęs 1854 m. spalio 4 d. vakare užsidegus šiukšlių krūvai ir lajaus sandėliui prie Balasto aikštės.[1][2] Būta versijų, kad jį sukėlė padegėjai, norėję iš pavydo supleškinti konkurentų sandėlį, bet tiksli gaisro priežastis neįvardinta.[3]

Gaisras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniuose minima, jog pūtė šiaurės vakarų vėjas. Nepaisant visų bandymų gesinti, ugnis persimetė į netoliese esančią medienos aikštę, tuomet gaisro sustabdyti nebebuvo galima. Ugnis plito iš vienos medienos aikštės į kitą bei iš gatvės į gatvę, ir per trumpą laiką ugnis pasiekė didesniąją šiaurinę miesto dalį. Ugnis vėliau paplito į pietinį Dangės krantą.[3] Gaisro metu užsiliepsnojo bažnyčios, teatrai ir mokyklos.

Sandėlis Tomo gatvėje, prie tvirtovės, buvo atskirtas grioviu, skirtu įtvirtinti pabūklus, kur ugnis ir nusilpo.

Žala[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sudegė apie 500 įvairių pastatų: 330 gyvenamųjų namų, 83 sandėliai, 133 tvartai, 49 daržinės, 3 bažnyčios, 5 mokyklos ir 9 svečių namai. Žuvo žmonių, galvijų.

Tarp sudegusių pastatų buvo Klaipėdos dramos teatras, Naujamiesčio pradinė mergaičių mokykla, Horcho spaustuvė, Klaipėdos vokiečių teatras, Klaipėdos šv. Jono bažnyčia.

Praradę savo turtą pastogės neteko 2784 miesto gyventojai. Iš paaukotų lėšų miestas Vitėje jiems pastatė prieglaudą, o vėliau iš Juliaus Liudviko Vynerio palikimo buvo nupirkti sklypai kitoms prieglaudoms statyti.

Po gaisro[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po gaisro įvyko vagysčių banga. Suniokotos parduotuvės, iš gyvenamųjų namų vogtos įvairios vertybės. Vėliau priemiesčiuose atlikta daugybė kratų, ieškota pagrobtų vertybių.[3]

Atstatyti pastatus leista tik ant senųjų statinių pamatų, taip išlaikyta senoji miesto struktūra.[3] Senamiestyje buvo uždrausta statyti medinius pastatus.[4]

Po gaisro miesto centras iš senamiesčio kairiajame Dangės upės krante buvo perkeltas į naujamiestį dešiniajame krante. 1846 m. čia įsikūrė miesto rotušė, 1856 m. pirkliai pasistatė naują biržos pastatą, 1862 m. šioje miesto dalyje buvo atidaryti teismo rūmai, o 1893 m. pastatyti nauji Karališkojo pašto rūmai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Klaipėdos istorija“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023 m. liepos 18 d..
  2. Juška, Albertas. „Klaipėdos gaisrai“. Mažosios Lietuvos enciklopedija. mle.lt. Nuoroda tikrinta 2023 m. liepos 18 d..
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 Janauskaitė, Daiva (2012 m. rugpjūčio 1 d.). „Klaipėda - miestas ant anglų žemės“. kauno.diena.lt. diena.lt. Nuoroda tikrinta 2023 m. liepos 18 d..
  4. „RAUDONŲ PLYTŲ KLAIPĖDA“. goethe.de. 2021. Nuoroda tikrinta 2023 m. liepos 18 d..