Ramtas
Ramtas – kraštinė, krante stovinti tilto ar kito hidrotechninio įrenginio atrama, jungianti tilto perdangą su prietilčio pylimu. Į ramtą perduodamos tilto ir pylimo apkrovos.[1]
Palyginti su tarpinėmis atramomis taurais, ramtai yra skirtingos konstrukcijos, nes jie perima ne tik perdangos atramines jėgas, bet ir prietilčio pylimo slėgį. Dažniausiai įrengiami iš gelžbetonio, užtikrina konstrukcijų pastovumą, grunto pagrindo laikomąją galią. Ramtų konstrukcijos įvairios: sumontuojami iš polių, kolonų, masyvių surenkamų ar monolitinių elementų. Kranto atramos būna užpiltinės, kai dalis ramto elementų užpilta prietilčio pylimo gruntu, ir atvirosios, kai kartu pristatoma šoninė atraminė siena. Atvirasis ramtas dažnai statomas, kai po tiltu būtina įrengti pravažiavimo kelią.[1] Ant suformuotos ramto atkaltės gali būti įrengiami atraminiai guoliai perimti vertikalioms ir horizontalioms jėgoms perduoti iš statinio antstato į gruntą. Sijinių tiltų kraštinės atramos susideda iš pamatų ir atraminių sienų, dažnai su šoniniais sparnais.[2]
Hidrotechninių statinių (reguliatorių, betoninių užtvankų) ramtų konstrukcija panaši į atraminės sienos. Jis jungia hidrotechninį statinį su krantu, greta esančia žemių užtvanka arba kelio pylimu, saugo krantą nuo paviršinės ir filtracinės tėkmės, laiko vandens slėgį ir kitas apkrovas.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Ramtas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ Gerhard Mehlhorn, Ekkehard Fehling, Walter Schreiber: Massivbrücken. Universität Gesamthochschule Kassel, Vorlesungsumdruck SS 1999, S. 179 ff.
- ↑ Ramtas 1. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011