Strategija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Strategija – veiksmų planas arba schema tikslo įgyvendinimui.

Ekonominė strategijos reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Turimi ištekliai, įgūdžiai ar kompetencija, pripažinti įmonės kaip teisingi būdai ir naudojami pasiekti tikslus, veikiant aplinkos ribojimams ar rizikai[1]. Strategija įgyvendina vieną ar kelis tikslus. Strategija – veikimo kryptis, kuri yra plano komponentas dalis, kuriuo siekiama įgyvendinti misiją[1]. Dar daugiau, strategija nurodo teisingą būdą siekiant tikslų, kai įmonė susiduria su aplinkos ribojimus ir rizikomis. Strategijas dažniausiai turi organizacijos, rečiau atskiri asmenys. Strategijos gali būti kuriamos konkrečiai organizacijos veiklos sričiai arba bendram organizacijos vystymuisi. Pvz.,: picerijos strategija galėtų būti turėti pakankamai žmonių ir transporto priemonių tam, kad patenkintų poreikius. Tai reikalinga iškeliant tikslą pristatyti picą laiku.

Strategijos sąvoka kilusi iš graikų kalbos žodžio strategia, reiškiančio meną ar mokslą būti karvedžiu. Geri graikų karvedžiai turėjo vadovauti armijai, laimėti ir išlaikyti teritoriją, apsaugoti miestą nuo užpuolikų, išvyti priešą ir k.t. Kiekvienam uždaviniui reikėjo skirtingai paskirstyti išteklius. Armijos strategiją taip pat galima apibrėžti kaip faktinę veiksmų schemą, kurios imamasi atsakant į priešo veiksmus. Graikai taip pat žinojo, kad strategija – tai daugiau negu mūšiai. Karvedžiai turėjo nustatyti teisingas tiekimo linijas, nuspręsti, kada kovoti ir kada ne, tvarkyti armijos santykius su gyventojais, politikais ir diplomatais. Karvedžiai turėjo ne tik planuoti, bet ir veikti. Senovės Graikijoje strategijos sąvoka apėmė ir planavimo, ir sprendimo priėmimo, arba veikimo elementus. Šios abi sąvokos kartu sudaro „didžiojo“ strateginio plano pagrindą.

Kitos reikšmės[taisyti | redaguoti kodą]

Strategija taip pat gali būti suprantama kaip gudrybė. Stengiamasi pergudrauti varžovus ar konkurentus. Jei viena prekybos firma gerokai sumažina kurių nors prekių kainas, vadinasi kiti prekybininkai turės sunkumų, norėdami patekti į tą rinkos dalį, o dar kiti gali būti priversti palikti rinką. Tai reiškia, kad firma rengiasi išstumti konkurentus. Taip pat strategija suprantama kaip tam tikras veiklos modelis. Šiuo požiūriu strategija gali būti norima ir reali. Sumanymas gali skirtis nuo realios strategijos. Strategija kaip planas, gudrybė ar modelis įvertina vidinę organizacijos aplinką. Kita strategijos sąvoka – tai perspektyva. Kaip perspektyvą strategija leidžia suvokti, ar deramai vadovai supranta savo aplinką, ką mano keisti, ar pakankamai jų idėjas palaiko žemesniojo rango vadovai ir darbuotojai.

Strateginio valdymo atsiradimas[taisyti | redaguoti kodą]

Po Antrojo pasaulinio karo iškilo idėja, jog strateginis planavimas bei veikimas pagal tuos planus sudaro atskirą valdymo procesą, kurį vadiname strateginiu valdymu. Toks požiūris atsirado ilgainiui. 1962 m. verslo istorikas Alfredas D. Chandleris pasiūlė strategiją apibrėžti taip: įmonės pagridinių ilgalaikių tikslų ir uždavinių suformulavimas, veiksmų kurso parinkimas ir išteklių, reikalingų šiems tikslams įgyvendinti, paskirstymas. Strateginis planavimas pasiteisino realiame verslo pasaulyje, tačiau liko neaiškus vadovo vaidmuo įgyvendinant strateginį planavimą. Taip pat pradėta svarstyti, kaip aukščiausiojo lygio vadovai gali spręsti dvi problemas, su kuriomis susiduria šiuolaikinės organizacijos: greiti tarpusavio santykių pokyčiai tarp organizacijos ir jos aplinkos bei greitas šiuolaikinių verslo organizacijų didėjimas ir tapimas sudėtingesnėmis.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Mac Leopard Dictionary Version 2.0.2, Based on Oxford English-English Dictionary 2009.
  • Vadyba, James A. F. Stoner, R. Edward Freeman, Daniel R. Gilbert Jr., Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2005.
  • Vadyba, Stasys Stoškus, Daiva Beržinskienė, Kaunas: Technologija, 2005.
  1. 1,0 1,1 David C. Hay, Requirements Analysis: From Business Views to Architecture, p. 294