Kazimieras Stasiulevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kazimieras Stasiulevičius (1893 m. sausio 1 d. Dobilėje, Aukštosios Panemunės valsčius, Marijampolės apskritis, Suvalkų gubernija1985 m. kovo 14 d. Birštone, palaidotas Prienuose) – lietuvių vargonininkas, dirigentas, pedagogas, bažnytinės muzikos kūrėjas. Nuo 1959 m. iki mirties gyveno Birštone.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dailininko Aloyzo Stasiulevičiaus, energetiko, atomistikos mokslininko Juozo Stasiulevičiaus tėvas.

19121917 m. muzikos teorijos ir vargonavimo mokėsi pas Pakuonio vargonininką A. Puidoką. 19171940 m. bemaž kasmet žinias gilino Vargonininkų ir dirigentų kursuose pas Juozą Naujalį, Aleksandrą Kačanauską, Konradą Kavecką, 1925 m. Klaipėdos muzikos mokykloje Muzikos ir dainavimo vasaros kursuose pas Juozą Žilevičių, Stasį Šimkų, Igną Prielgauską Klaipėdos_Stasio_Šimkaus_konservatorija, režisierių Antaną Sutkų (1892).

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė mišių, apie 50 bažnytinių giesmių solo, ansambliams, chorams.

Darbinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vargonininkavo, mokytojavo, būrė ir vadovavo bažnytiniams bei pasaulietiniams chorams, pučiamųjų orkestrams. 19241955 m. dalyvavo visose lietuvių dainų šventėse su išugdytais chorais ir pats dirigavo. Dirbo muzikos mokytoju Skuode, Kėdainiuose, Jiezne, vargonavo bažnyčiose Pakuonyje, Nemajūnuose, Stakliškėse, Birštone. Gerbė savo mokytojus J. Naujalį ir S. Šimkų, jo vadovaujami chorai nuolat atlikdavo šių kompozitorių kūrinius.

Visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būrė ir vadovavo teatro mėgėjų būreliams, režisavo spektaklius, kūrė jiems muziką, rengė lietuvių kultūros vakarus daugelyje Lietuvos vietovių, koncertavo. Priklausė Šaulių sąjungai, buvo rinktinės vadu Šateikiuose, dalyvavo 1941 m. birželio sukilime Kėdainiuose.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

[1]; [2] Archyvuota kopija 2007-12-13 iš Wayback Machine projekto.