Kalendžinai
Kalendžinai | |
---|---|
Kalendžinų bėgikas Vilsonas Kipsangas Kiprotičas
| |
Gyventojų skaičius | >6,6 mln. |
Populiacija šalyse | ![]() ![]() ![]() |
Kalba (-os) | kalendžinų |
Religijos | prigimtinė tikyba, krikščionybė |
Giminingos etninės grupės | karamodžongai, tesai, masajai, turkanai, samburai |
Kalendžinai – Rytų Afrikos tauta, priklausanti nilotams. Gyvena Kenijoje: Centrinio kalnyno vakariniuose ir šiauriniuose šlaituose, Kerijo slėnyje. Yra šiek tiek gyvenančių Tanzanijoje ir Ugandoje. Populiacija – virš 6 mln. žmonių (XX a. II pusėje – 3,25 mln.). Trečioji pagal gyventojų skaičių Kenijos tauta. Kalba kalendžinų kalba, priskiriama nilotinėms kalboms (Rytų Sudano kalbos < Nilo-Sacharos kalbos). Dauguma išpažįsta tradicinę tikybą, yra krikščionių.
Teritorija ir įvairovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kalendžinų teritorija užima vakarinę Kenijos dalį į vakarus nuo Didžiojo Riftinio slėnio, iki pat Ugandos sienos (8 buvusios Lūžio slėnio provincijos apskritis). Jie taip pat gyvena Ugandoje, aplink Elgono kalną. Į pietvakarius nuo kalendžinų gyvena luo, luhjai ir kusijai. Į pietryčius driekiasi savanos, kuriose gyvena masajai. Rytuose gyvena kikujai ir samburu. Šiauriniai kalendžinų kaimynai yra turkanai, šiaurės vakaruose – tesai ir karamodžongai.
Tradiciškai visa teritorija dalinama į teritorinius vienetus emet. Smulkiausias teritorinis vienetas yra kokwet – kelių gyvenviečių bendruomenė.
Sudaro 11 subgrupių: kipsigiai, marakvetai, nandžiai, pokotai, sabaotai, tugenai, sebėjai, keijai, čereganiai, ogiekai, terikai, lembai ir segverai. Skiriasi atskirų genčių kultūra – pvz., nandžiai kultūriškai labiau panašūs į masajus, o pokotai – į karamodžongus.[1]
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kalendžinų etnogenezė susijusi su gyvulių augintojų migracijomis XIV–XVII a. iš Etiopijai priklausančių Turkanos ežero pakrančių. Dabartinėje Kenijoje vyksta kalendžinų konsolidacija.
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/15/Kalenjin_village_01.jpg/240px-Kalenjin_village_01.jpg)
Kalendžinai verčiasi klajokline ir pusiau klajokline gyvulininkyste (galvijai, ožkos, avys). Nandžiai, kipsigisai ir kai kurie kiti taip pat verčiasi žemdirbyste (sorgai, soros).
Tradicinis būstas – trobelė, ręsta iš vytelių, dengta žolių stogu.
Tradicinei kalendžinų tikybai būdingas protėvių kultas, totemizmas.
Kalendžinai pasižymi savo sportiškumu: beveik pusė Kenijai atstovaujančių bėgikų yra kilę iš šios tautos (kalendžinai, kurie yra savo rungčių čempionai: Pamela Dželimo, Polas Tergatas, Vilsonas Kipsangas, Kipčogė Keinas ir kt.).[2][3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Календжин,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
- ↑ http://www.npr.org/sections/parallels/2013/11/01/241895965/how-one-kenyan-tribe-produces-the-worlds-best-runners
- ↑ https://www.theatlantic.com/international/archive/2012/04/why-kenyans-make-such-great-runners-a-story-of-genes-and-cultures/256015/
|