Afiksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Afiksas (lot. affixus 'pritvirtintas') – žodžio dalis, turinti gramatinę reikšmę arba pakeičianti šaknies leksinę reikšmę. Skiriami žodžių kaitybos (mąstau, žmogus) ir žodžių darybos afiksai (kalbininkas, iškalbingas). Afiksai būdingi agliutinacinėms ir fleksinėms kalboms.

Po šaknies einantis afiksas vadinamas postfiksu, einantis prieš šaknį – prefiksu. Postfiksai yra galūnės ir priesagos, prefiksai – dažniausiai priešdėliai; lietuvių kalboje kaip prefiksas gali būti vartojama ir sangrąžos dalelytė -si- (apsirengti). Taip pat yra interfiksų (jungiamųjų balsių), infiksų (intarpų), transfiksų, cirkumfiksų ir kt. afiksų (žr. „Morfema“).

Lietuvių kalboje yra šie afiksai: priešdėliai, intarpai, interfiksai, priesagos ir galūnės.[1] Cirkumfiksai – reti.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. MELI institutas, Vilnius.