Juosta (apranga)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Normandai, apsijuosę juostomis

Juostos – vienos iš seniausių lietuvių liaudies audinių. Jomis susijuosdavo tiek vyrai, tiek moterys. Gražiausiomis moterys puošdavo galvas. Juosta lydėdavusi žmogų visą gyvenimą – nuo gimimo iki kapo duobės. Gimusį kūdikį seneliai suvyniodavo į palą ir aprišdavo juosta. Iki šių dienų ant juostų nuleidžiamas karstas į kapo duobę. Lietuvių liaudies kultūroje juostų audimas ryškiausiai atsiskleidžia kraičio krovimo tradicijoje, nes merginos daugiausia juostų išausdavo būtent iki vestuvių, kad turėtų dovanų piršliui ar pajauniams, taip pat kraitvežiams. Austa juosta yra saitas, jungiantis su aukštesniuoju pasauliu. Vestuvėse per užrišamus rankšluosčius ir juostas buvo užmezgamas ryšys tarp žmonių ir aukščiausios sferos, šie padovanoti ilgi audiniai buvo dvasiniai abiejų šeimų tarpininkai.

Kaladėlėmis vytos vytinės juostos žinomos Lietuvoje nuo ketvirto amžiaus. Gausiausiai Lietuvoje audžiamos rinktinės juostos, žinomos nuo XIII amžiaus.

  • Aukštaitės dažniausiai dėvėdavo pintines, austines ir rinktines juostas, vyrai – vytines, austines bei pintines.
  • Dzūkų – daugiausia austos rinktinės, raštai labai įvairūs.
  • Žemaičių juostos esti trijų rūšių: austinės, pintinės ir vytinės.

Juostos buvo audžiamos iš vilnonių ir lininių siūlų. Juostų dydį apsprendė jų paskirtis ir techninės audimo galimybės. Jų plotis ir ilgis įvairus. Galai dažnai būdavo užbaigiami puošniais margaspalviais kutais. Juostų ornamentas yra palyginti paprastas, nesudėtingas. Didelę praktinę reikšmę turėjo pintinės juostos, kurios buvo pinamos iš kelių ryškių spalvų vilnonių siūlų. Jomis moterys pasirišdavo ilgus sijonus, kojines, suvarstydavo liemenes. Be pintinių juostų dar yra vytinės, austinės. Siauromis vytinėmis juostomis susijuosdavo vyrai, jos buvo naudojamos lauknešėliams pasirišti.