Lopšys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aukštaičių pastatomas lopšys, XX a. pr.
Pakabinamas pintinis žemaičių lopšys, XX a.
Pakabinamas suvalkiečių lopšys, XX a. pr.

Lopšys – supamas kūdikio guolis. Dažnai buvo statomas ar pakabinamas šalia motinos lovos.

Lietuvoje vartoti pakabinami ir pastatomi lopšiai. Labiau buvo išplitę pakabinamieji lopšiai. Jų buvo drobinių, pintinių ir lentinių. Pintiniai lopšiai buvo daromi iš karklo vytelių, eglės šakų ar pušies skalelių.

Kaime lopšiai naudoti iki XX a. vidurio, vėliau juos pakeitė vaikiškos lovelės ir fabrikiniai vežimėliai.[1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • A. Andriuškevičius. Lietuvos valstiečių lopšių tipai XIX a.–XX a. I pusėje (I. Pakabinami lopšiai) // Lietuvos TSR MA darbai, A serija, 4 (45), 1973, p. 119–130.
  1. Vacys MiliusLopšys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008