Žemaičių rūbai
Žemaičių tautiniai rūbai – tarp žemaičių paplitęs istorinių lietuvių drabužių stilius. Tautiniais drabužiais laikomi XIX a. pabaigos – XX a. vidurio valstiečių išeiginiai rūbai.
Žemaičių moterų drabužiai vieni ryškiausių, dominuoja raudona spalva ir išilgi dryžiai, brangių skarų ir karolių gausa.
Marškiniai papuošti ornamentas, išdėstytais ant rankogalių, ties užsegimu, apykakle. Sijonai dryžuoti, ryškiaspalviai, dažniausiai vyraujančios raudonos spalvos. Prijuostės taip pat išilgai dryžuotos. Buvo nešiojama iki 5 sijonų vienu metu. Tarp jų ir apatinis sijonas būdavo spalvotas siuvinėtas arba skersadryžis, būdavo ir balti kiauraraščiu siuvinėti sijonai. Liemenės – iš tamsaus languoto ar skersadryžio naminio audinio, su paaukštintu liemeniu, klostytos arba parauktos.
Ištekėjusios moterys nešiodavo skaras, o po skaromis dažnai dėvėjo kykus. Skaros buvo užrišamos su mazgu virš kaktos. Ryšėdavo vienu metu ir kelias skaras, naudojo vienu metu kelis užrišimo būdus. Merginos galvas puošė iš kaspinų išlankstytomis karūnėlėmis – rangėmis, rytų Žemaitijoje – galionais.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Teresė Jurkuvienė. Lietuvių tautinis kostiumas. Lietuvos liaudies kultūros centras. ISBN 978-9955-23-166-0
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Žemaičių tautiniai drabužiai Archyvuota kopija 2017-03-21 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Tautinis kostiumas. Žemaitija
- Tautinio kostiumo paroda (Nalšios muziejus)
| |||||||||||||
