Klaipėdos krašto rūbai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvininkų rūbai

Klaipėdos krašto tautiniai rūbailietuviškojo tautinio kostiumo stilius Klaipėdos krašte, vieninteliame, kuriame vyravo liuteronų tikėjimas. Save vadino lietuvininkais.

Tautinis kostiumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klaipėdos krašte (Mažojoje Lietuvoje) moterų marškiniai pasiūti specifiniu, kitur Lietuvoje nežinomu būdu: gausiai labai smulkiai suraukti apie kaklą, su reglano kirpimo perpetėmis (taip sukirpti marškiniai kildinami iš renesanso mados ir dažniau aptinkami toliau į pietus gyvenančių tautų liaudies kostiume). Prijuostės baltos, su įaustais raudonais raštais.

Ragainės sijonai buvo languoti, raudonai mėlyni arba raudonai žali, Tilžės – išilgai dryžuoti, primenantys žemaitiškus. Liemenės su plačiomis iškirptėmis ant krūtinės ir nugaroje, iš naminio vienspalvio audinio. Prie juosmens moterys ir merginos segėjo plokščią, puošniai siuvinėtą krepšelį – delmoną.

Nuotakos XIX a. pradžioje dėvėdavo įspūdingą kyką - aukštą cilindro formos galvos apdangalą, padarytą iš juodo aksomo arba fetro. Jaunamartės kykas, pasiūtas iš pintinių nėrinių, užtemptų ant specialaus karkaso, iš viršaus būdavo apgobiamas plonu šydu. Turinčios vaikų moterys galvą aprišdavo didele balta skara, surišta pakaušyje, būtinai prispaudžiant laisvąjį skaros kampą. Moterys dėvėjo linines drobules. Drobulė lankstoma į tris dalis ir dėvima šiek tiek nuleista nuo pečių.

Vėlyvojo laikotarpio Klaipėdos krašto moterų aprangoje vietoje marškinių ir liemenės pradėtas dėvėti trumpas, prie liemens prigludęs švarkelis. Kostiumas gerokai patamsėjo. Tą nulėmė ir religinis liuteronų judėjimas su griežtesniais papročiais. Tamsios spalvos, ypač juoda, pradėtos laikyti gero skonio, doro, pamaldaus gyvenimo būdo įrodymu.

Klaipėdiškiai vyrai mūvėjo ne tik ilgomis, bet ir trumpomis kelnėmis, kaip Vakarų Europoje. Jų sermėgos ilgai buvo siuvamos pagal XVIII a. madą, su klostytais įsiuvais šonuose. Madingos buvo mėlynos ir juodos sermėgos. Vyrai juosėdavo ne tik juostomis, bet ir spalvotai siuvinėtais bei odiniais diržais.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]