Aukštaičių rūbai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Aukštaičių rūbai

Aukštaičių tautiniai rūbailietuviškojo tautinio kostiumo stilius didžiausiame Lietuvos regione Aukštaitijoje, XIX a. pabaigos – XX a. vidurio valstiečių išeiginiai rūbai. Naudojami kaip etalonas, pristatant Lietuvą tarptautiniuose renginiuose.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukštaičių rūbai laikomi pačiais archajiškiausiais Lietuvoje. Dar XIX a. rytinėje Lietuvos dalyje vilkėta senoviškesnių formų drabužiais. Liaudies drabužių tyrinėtojai atkreipė dėmesį į baltų lino audinių gausą ir viduramžius primenančius nuometus. Iki pat XX a. pradžios lininiai drabužiai dar puošti beveik vien tik įaustais geometriniais ornamentais, kurių motyvai ir kompozicijos gana artimos Rytų Lietuvoje aptinkamos neolito keramikos puošybai.

Tautiniai rūbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Moterų aprangoje būdingi balti marškiniai, balta prijuostė. Puošni liemenė iš pirktinio audinio, raudona, auksinė geltona, sidabrinė. Liemenės būdavo dviejų tipų – keturskvernės ir nuo liemens pridurtais klostytais skvernais. Sijonus moterys nešiojo bent kelis, nes lieknumas nebuvo madingas. Viršutinis – puošniausias, languotas. Pagrindinės spalvos – raudona ir žalia, papildomos – violetinė, geltona, juoda. Juostos – rinktinės arba pintinės, paprasto rašto, neplačios, nešiojamos po liemene.

Ištekėjusios moterys dėvėjo nuometus, vėliau virtusius skaromis, ir kykus – plonas linines ar medvilnines kepurėles, puoštas biseriu ir kaspinais. Merginos galvas puošė gėlėmis, karūnėlėmis ir galionais.

Vyrai nešiojo pilkas ir rudas į apačią platėjančias sermėgas, perjuosiamas margaspalve juosta. Kelnės tos pačios spalvos kaip ir sermėgos, taip pat languotos, dryžuotos. Marškiniai balti, maža stačia arba atverčiama apykakle. Avėjo aulinius batus, dažniausiai su atvartais, parištus odinėmis juostelėmis. Nešiojo avies vilnos veltas skrybėles, kepures.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]