Vyžos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vyžos

Vyžos – apavas, pintas iš medžio žievės. Plokščiapadės, prie kojų rišamos kanapiniais, lininiais arba odiniais apyvarais. Vyžos paprastai pinamos iš liepų, kadagių, gluosnių, karklų, blindžių karnų. Šis apavas lengvai pagaminamas, tačiau neatsparus.

Vyžos Lietuvoje nešiotos nuo pat neolito. Anksčiausiai išnyko Mažojoje Lietuvoje, kur 1724 m. buvo uždraustos nešioti. Suvalkijoje, Žemaitijoje išnyko XIX a. pr., o vėliausiai nustotos nešioti (XX a. 3–4 dešimtmetyje) Dzūkijoje ir Aukštaitijoje.[1]

Vyžos nešiotos ne tik baltų, bet ir finų, rytų slavų. Panašus apavas (sandalai), gaminti daugelio tautų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vyžos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 593 psl.