Vyžos

Vyžos – apavas, pintas iš medžio žievės. Plokščiapadės, prie kojų rišamos kanapiniais, lininiais arba odiniais apyvarais. Vyžos paprastai pinamos iš liepų, kadagių, gluosnių, karklų, blindžių karnų. Šis apavas lengvai pagaminamas, tačiau neatsparus.

Vyžos būdingos šiaurės rytų Europos miškų tautoms nuo priešistorinių laikų.^[1] Jos avėtos baltų, finų (est. viisud, suom. virsut, erz. Карь, mokš. Карьхть), rytų slavų (rus. лапти, bltr. Лапці, ukr. Личаки).

Vyžos Lietuvoje nešiotos nuo pat neolito. Anksčiausiai išnyko Mažojoje Lietuvoje, kur 1724 m. buvo uždraustos nešioti. Suvalkijoje, Žemaitijoje išnyko XIX a. pr., o vėliausiai nustotos nešioti (XX a. 3–4 dešimtmetyje) Dzūkijoje ir Aukštaitijoje.^[2] Valstiečiai, nešiodami vyžas, nagines ar kitą kasdienį namų darbo apavą, kojas dažniausiai vyniojo autais (surištais virvutėmis) arba apsimaudavo megztas vilnones kojines.^[3]

Panašus apavas

Panašų apavą naudojo daugelis tautų:

sandalai
espadrilės - Ispanijoje ir Portugalijoje
džipsinai - Korėjoje
varadžiai - Japonijoje

Šaltiniai

↑ Schwäbische Zeitung: Forscher finden Steinzeit-Sandale am Bodensee. Archived 28 July 2020
↑ Vyžos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 593
↑ Kasdieninis valstiečių apavas ausrosmuziejus.lt

[1] Schwäbische Zeitung: Forscher finden Steinzeit-Sandale am Bodensee. Archived 28 July 2020

[2] Vyžos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 593

[3] Kasdieninis valstiečių apavas ausrosmuziejus.lt

[1]

[2]

[3]