Vyžos
.jpg)
Vyžos – apavas, pintas iš medžio žievės. Plokščiapadės, prie kojų rišamos kanapiniais, lininiais arba odiniais apyvarais. Vyžos paprastai pinamos iš liepų, kadagių, gluosnių, karklų, blindžių karnų. Šis apavas lengvai pagaminamas, tačiau neatsparus.
Vyžos Lietuvoje nešiotos nuo pat neolito. Anksčiausiai išnyko Mažojoje Lietuvoje, kur 1724 m. buvo uždraustos nešioti. Suvalkijoje, Žemaitijoje išnyko XIX a. pr., o vėliausiai nustotos nešioti (XX a. 3–4 dešimtmetyje) Dzūkijoje ir Aukštaitijoje.[1] Valstiečiai, nešiodami vyžas, nagines ar kitą kasdienį namų darbo apavą, kojas dažniausiai vyniojo autais (surištais virvutėmis) arba apsimaudavo megztas vilnones kojines.[2]
Vyžos nešiotos ne tik baltų, bet ir finų, rytų slavų. Panašų apavą (sandalai) naudojo daugelis tautų.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vyžos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 593
- ↑ Kasdieninis valstiečių apavas ausrosmuziejus.lt
| |||||||||||