Antanas Juozapavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Antanas Juozapavičius
Antanas Juozapavičius.jpg
Gimė: 1894 m. vasario 13 d.
Švokštonių dvaras, Vaškų valsčius
Mirė: 1919 m. vasario 13 d. (25 metai)
Alytus
Tėvas: Juozapas Juozapavičius
Motina: Marijona Juozapavičienė
Veikla: karininkas
Žymūs apdovanojimai:

1922 m. Vyčio Kryžiaus ordinas

Antanas Juozapavičius (1894 m. vasario 13 d. Švokštonių dvaras, Vaškų valsčius1919 m. vasario 13 d. Alytuje) – pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1902 m. pradėjo lankyti liaudies mokyklą Rygoje, 1905 m. – Aleksandro gimnaziją, tačiau, baigęs penkias klases, iš jos pašalintas kaip „maištininkas“. Tartu gavo provizoriaus specialybę, pagal kurią iki 1914 m. dirbo Rygos ir Tartu vaistinėse.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui savanoriu stojo į Rusijos imperijos kariuomenės 57-tą pulką Tverėje. Po poros mėnesių nusiųstas į karo mokyklą. Baigęs Maskvos praporščikų, 1916 m. ir Gatčinos kulkosvaidininkų mokyklą tapo karininku, grįžo į savo pulką. 1916 m. pabaigoje, kaip mokantį latvių kalbą, jo prašymu perkėlė į 6-ąjį Tukumo latvių pulką. Kautynėse su vokiečiais prie Rygos buvo sužeistas, gydėsi Rygoje. Už narsumą gavo Šv. Onos ketvirtojo laipsnio ordiną.

Išėjęs iš ligoninės dalyvavo 1917 m. birželio mėn. Smolenske susikūrusioje lietuvių karinių dalinių organizavimo komisijoje. 1917 m. lapkričio 26 d. Ypatingojo lietuvių bataliono ketvirtosios kuopos vadas, kurį laiką ėjo Atskirojo lietuvių bataliono vado pareigas. 1918 m. kovo 15 d. batalionas buvo išformuotas.

1918 m. birželio mėn. grįžo į Lietuvą. Nuo 1918 m. lapkričio 24 d. krašto apsaugos ministro Augustino Voldemaro adjutantas. [1] Vėliau paskirtas į Pirmąjį pėstininkų pulką, kuris 1918 m. gruodžio 18 d. perdislokuotas iš Vilniaus į Alytų. 1919 m. vasario 3 d., kai buvo atšauktas pulko vadas Jonas Galvydis-Bykauskas ir su jo vadovavimo metodais nesutikęs karininkas Kazimieras Ladiga, laikinai paskirtas pulko vadu.

Žuvo Alytaus kautynių metu, savo 25-ojo gimtadienio rytą ant Alytaus tilto, pulkui traukiantis nuo puolančių Raudonosios armijos dalinių, kai sąjungininkai vokiečiai netikėtai paliko frontą.[2] 1919 m. vasario 14 d. palaidotas Alytaus Šv. Liudviko bažnyčios šventoriuje. 1919 m. balandžio 28 d. iškilmingai perlaidotas Alytaus miesto kapinėse, prie Šv. Angelų sargų bažnyčios.

Nacių okupacijos metu, Alytaus ir Seirijų apskričių kriminalinės policijos viršininkas Alfonas Nykštaitis tyrė Antano Juozapavičiaus žūties aplinkybes. …liaudyje buvo kalbama, kad jis sąvųjų nušautas iš užpakalio. … Man dabar sunku įsiminti visas smulkmenas, bet aš gavau neabejotinai tikėtinos medžiagos, kad Juozapavičius buvęs savųjų iš užpakalio nušautas pagal vokiečių užsakymą. Man buvo padaryti užuominų, kad su šiuo tamsiu reikalu bent kiek susijusi ir burž. [uazinės] Liet. [uvos] laikais buvusio Smetonos asmenų sargybos v-ko Čiuoderso, 1918 m. tarnavusio karo žvalgyboje asmenybė. [3]

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Petras Biržys. Karininkas Antanas Juozapavičius, 1923 m.
  • Karolis Dineika. Lietuvos karžygys Antanas Juozapavičius, 1926 m.
  • Karininkas Antanas Juozapavičius, 1894 02 13 – 1919 02 13 (sud. Jonas Aničas). – 2-asis papild. ir patais. leid. – Vilnius: LR krašto apsaugos ministerija, 2004. – 124 p.: iliustr. – ISBN 9986-738-58-X