Nedzingės pagrindinė mokykla
| Varėnos rajono Nedzingės pagrindinė mokykla |
.jpg)
Varėnos rajono Nedzingės pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Varėnos raj. Nedzingėje, vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba. Įstaigos kodas 290109510. Steigėjas Varėnos rajono savivaldybės taryba.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmoji Nedzingės mokykla, minima dokumentuose – caro įsaku 1865 m. įsteigta „narodnoje učilišče“, liaudies mokykla. Žmonių atmintyje išlikusi pavardė mokytojo, atkelto iš Minsko – Michail Chardžez. Visus dalykus, geografija, aritmetika, istorija, dailyraštį jis dėstė rusiškai. Buvo pastatyta du vienaaukščiai mediniai pastatai, išlikę iki šių dienų – mokykla ir bendrabutis iš toli ateinantiems vaikams. Viename iš pastatų buvo valsčius, rūsyje – daboklė. Mokykloje mokslas truko 3 metus. Mokslo metai prasidėdavo rugsėjo mėnesį, baigdavosi balandžio pabaigoje. Drausmė buvo geležinė, už menkiausią prasižengimą – kampe klūpėti, liniuote per delną. Tačiau kaimuose veikė slaptos lietuviškos mokyklos, kur mokė daraktoriai. Užklupti mokytojai imdavo skaldyti malkas, plunksnas plėšyti arba vilnas kedenti. Šiose slaptose mokyklose vaikai mokydavosi 3 metus. Šiaip mokslus baigė nedzingiškiai Alfonsas Juškevičius, Viktoras Makaravičius. Vėliau jie patys tapo daraktoriai ir vaikus mokė lietuviško rašto. Iš šių mokyklų atsirado nemažai raštingų žmonių. 1912–1913 m. Nedzingės mokykloje mokėsi 30 mokinių. Mokyklą lankė vaikai iš tolimų kaimų, nes tai buvo vienintelė mokykla Nedzingės valsčiuje, priklausiusiame Vilniaus gubernijai, Trakų apskričiai.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mokytojai buvo pašaukti į kariuomenę, o mokykla uždaryta. 1915 m. Vokietijai okupavus Lietuvą, Nedzingėje ir jos apylinkėse veikė tik slaptos mokyklos. Vadėnų kaime pas Vincą Pigagą mokėsi apie 20 mokinių. Mokė Vaickus Blažys, vėliau jis buvo pašauktas į kariuomenę. Po to pas Šibailas dirbo mokytoja Šarkaitė, kuri vaikus mokė liaudies dainų, šokių, eilėraščių. Į Vadėnų, Sapiegiškių, Panedzingio kaimų mokyklėles atvažiuodavo muzikos mokytojas Raulušaitis. Liesagūrų dvare dvarininkė aplinkinius vaikus mokė lenkiškai ir vokiškai. 1916 m. Nedzingėje atidaryta mokykla. Joje mokėsi apie 50 mokinių. Dėstoma jau lietuvių kalba.
1920–1923 m. mokykloje dirbo mokytojas Ignas Balčiūnas, pirmasis pradėjęs kurti biblioteką, su jaunimu ruošęs vaidinimus. 1924–1926 m. dirbo Barbora Povilaitytė, 1927–1937 m. Leonardas Naidzieka ir Julija Karinauskaitė, 1938–1941 m. Kuncas, Petras Makaravičius ir Leonas Paslavičius. Mokytojai dirbo su didele meile, mokyklą apsodino medeliais, gėlėmis, su kaimo jaunimu ruošė vaidinimus, mokė dainų, patys aktyviai dalyvavo vakarėliuose. Vasario 16 d. visi mokiniai, dainuodami dainą „Augo girioj ąžuolėlis“, žygiuodavo iš mokyklos į bažnyčią. Ypač daug nuveikė mokytojas Petras Makaravičius, organizavęs kaimuose rinkliavas Šaulių namams statyti. 1938 m. jie buvo pastatyti ir išliko iki šių dienų. Čia buvo Nedzingės kultūros centras, kuris nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. perkeltas į reorganizuotos mokyklos patalpas. 1941 m. birželio 14 d. mokytojai Kuncas, P. Makaravičius ir L. Naidzieka, jau dirbantys kitoje mokykloje išvežti į Sibirą.
Antrojo pasaulinio karo metais teveikė 4 skyriai. Dirbo mokytojai Leonas Paslavičius, Alfonsas Vinkevičius ir Zigmas Ivanauskas. 1944 m. ruduo šiems mokytojams tragiškas. A. Vinkevičių „stribai“ nušovė, L. Paslavičių sužeidė ir areštavo. Likusį gyvenimą jis praleido kalėjime ir tremtyje. Z. Ivanauskas taip pat buvo areštuotas.
Po karo 1946 m. Nedzingėje atidaryta progimnazija. Dirbo jauni, tik baigę gimnazijas mokytojai S. Čekanauskas, Z. Petrauskaitė, A, Glėbiūtė, A. Veselgaitė, A. Neciunskaitė. 1949–1953 m. dirbo mokytojai Stoniai, M. Volungevičiūtė, Celencevičius, S. Nargėla, garsėjęs savo dramos būreliu, Vanda Paltarackaitė, pirmoji pastebėjusi Antano Kalanavičiaus literatūrinius sugebėjimus, mokytojų kambarėlyje išsitarusi, kad „Nedzingė turės savo poetą“. 1950 m. Nedzingės septynmetė mokykla reorganizuota į Varėnos rajono Nedzingės vidurinę mokyklą.
Kazys Sereičikas, mokiniams ir mokytojams aiškino kūno kultūros reikšmę žmogaus gyvenime. Jo treniruojami sportininkai ne kartą garsino Nedzingės vardą ne tik rajone, bet ir respublikoje. 1959–1969 m. rusų kalbą dėstė buvęs tremtinys V. Dunderis, kuris taip pat Nedzingėje pastatė ne vieną spektaklį, suorganizavo mokytojų ir kaimo jaunimo mišrų chorą, instrumentinį ansamblį, pats atlikdavo solo dainas pritardamas gitara. 1959 m. atėjus dirbti muzikos mokytojai Vandai Gudelionytei–Mockevičienei, mokiniai greitai pamėgo liaudies šokius. Ne kartą liaudies šokių kolektyvai buvo apdovanoti pagyrimo raštais. Mokytoja taip pat organizavo moksleivių ansamblius, keturis kartus dalyvavo televizijos „Dainų dainelė“ konkursuose, kuriuose jos mokiniai gavo pagyrimus už gerą dainavimą. Mokykloje pagal mokinių amžių veikė trys chorai. Vyresnių klasių mergaitės su mokytojomis ir kaimo moterimis du kartus pateko į Respublikinę dainų šventę. 1984 m. sukūrė vaikų folklorinį ansamblį „Piemenukai“. Ansamblis dalyvauja festivaliuose, dainų šventėse, koncertuoja savo mokykloje, aplinkiniuose kaimuose. Šiuo metu ansamblyje yra 18 dalyvių. Ansamblis priklauso Nedzingės laisvalaikio centrui. Mokytojų iniciatyva sename mokyklos pastate įkurtas muziejus. 2014 m. senas pastatas renovuotas, jame įsikūrė Nedzingės kaimo bendruomenės būstinė. Nuo 2016 m. Varėnos rajono savivaldybės Tarybos sprendimu mokykla reorganizuota į daugiafunkcį skyrių prie Perlojos daugiafunkcio centro, paliekant skyriuje ikimokyklinį, priešmokyklinį ir neformalųjį ugdymą. Ugdymas pagal bendrojo lavinimo programas šiuo metu nevykdomas.
Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1946 m. Vladas Šėmys;
- 1947–1973 m. Jezukevičienė, S. Vaitiekūnas, M. Jurgulienė, J. Aleksonis, J. Šimokonis, Anelė Gliebienė,
- 1974–1990 m. Jonas Venclova;
- nuo 1991 m. iki 2016-09-01 Alvydas Pigaga.
- 2016 m. rugsėjo 1 d. mokykla reorganizuota į daugiafunkcį skyrių prie Perlojos daugiafunkcio centro.
Žymūs mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Julius Čaplikas, generolas, Kauno apskrities viršininkas;
- V. Valansevičius, Seinų apskrities viršininkas;
- Tomas Vaisieta, aktorius.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mokyklos svetainė Archyvuota kopija 2007-09-22 iš Wayback Machine projekto..