Supraslio valsčius
| Supraslio valsčius lenk. Gmina Supraśl | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis | Balstogės apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Supraslis | ||||||
| Gyventojų | 12 909 | ||||||
| Plotas | 187,96 km² | ||||||
| Tankumas | 69 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 2002093 | ||||||
| Pašto kodas | PL 16-030 | ||||||
| Tel. kodas | 85 | ||||||
| Tinklalapis | www.suprasl.pl/ | ||||||
Supraslio valsčius (lenk. Gmina Supraśl) – kaimo-miesto valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje. Centras – Supraslis. Ribojasi su Čarna Bialostockos, Grudeko, Sokulkos, Šudzialovo, Vasilkuvo, Zabluduvo valsčiais ir Balstogės miestu.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIII–XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII–XIV a. iki 1795 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai.[3][4] Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807–1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842–1914 m. Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Balstogės rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1973–1976 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Zašciankų valsčiui. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.
Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 187,96 km², iš kurių:
- ariama žemė: 23 %
- miškai: 68 %
- vandens telkiniai: 9 %
Valsčius sudaro 6,3 % Balstogės apskrities.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 12 467 | 100 % | 6 354 | 51 % | 6 113 | 49 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
66,3 | 33,8 | 32,5 | |||
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1114,22 zlotai.[7]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2002 m. gyveno 12 016 žmonės:[8]
- Lenkai – 95,5 % (11 484);
- Gudai – 3,2 % (387);
- Ukrainiečiai – 0,13 % (16);
- Kiti – 1 % (129).
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Cegielnia, Celičanka, Ciasne, Čolnovas, Drukovščizna, Grabuvka, Grabuvka Kolonija, Henrikovas, Izobai, Jaluvka, Karakule, Komosa, Kone, Kopna Gura, Kozlai, Krasne, Krasne Gajuvka, Krasni Lasas, Kžemiene, Lažniai, Majuvka, Miendzižeče, Ogrodničkai, Piečonka, Podjaluvka, Podlažniai, Podsokolda, Podsokolda Gajuvka, Pulkas, Sadovi Stokas, Sobolevas, Sobolevo Kolonija, Sokolda, Sovlanai, Stari Maidanas, Suražkovas, Turas, Turo Gajuvka, Voroniče, Zaciše, Zašciankai, Zdroje ir Zelona.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
- ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268
- ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ Archyvuota kopija 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
